Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

Šilainių, Sargėnų, Kalniečių rajonų. Ypatingai didelio (> 0,81 RV) užterštumo zona apima dalį
Centro, Žaliakalnio, Dainavos rajonų. Vidutinio užterštumo (0,21–0,4 RV) zona apima
Vaišvydavos rajoną, dalį Aleksoto, Panemunės, Palemono rajonų. Mažiausio užterštumo zonos
nenustatyta. Vidutinė metinė azoto dioksido koncentracija 2007 m. Centre siekė 35,6 µg/m 3 .
Žaliakalnyje, Dainavoje, Šilainiuose azoto dioksido koncentracija kito nuo 30,3 iki 27,6 µg/m 3 .
Mažiausiai užteršti buvo Rokų, Panemunės, Aleksoto rajonai (13,8–15,5 µg/m 3 ). Pagal oro taršą
azoto dioksidu 2001–2007 m. galima sąlyginai išskirti tris rajonų grupes: didelio užterštumo
(Centras, Žaliakalnis, Dainava), vidutinio užterštumo (Šilainiai, Šančiai, Aleksotas, Petrašiūnai,
Vilijampolė, Petrašiūnai, Kalniečiai) ir mažo užterštumo (Palemonas, Panemunė, Sargėnai,
Romainiai, Rokai). Azoto dioksido koncentracija Kauno mieste dėl transformacinės ūkio depresijos
iki 1996 m. gana sparčiai mažėjo, tačiau atsigaunant ekonomikai nuo 1998 m. pradėjo gana sparčiai
didėti ir 2001 m. pasiekė 1993 m. lygį. 2002–2003 m. buvo užfiksuotas tam tikras azoto dioksido
koncentracijos ore sumažėjimas, tačiau pastaraisiais (2005–2007) metais vėl nustatytas vidutinės
azoto dioksido koncentracijos padidėjimas iki 24–27 µg/m 3 , ir gana dažnai azoto dioksido
koncentracija kai kuriuose miesto rajonuose viršija ribinę vertę. Dulkių koncentracija Kauno mieste
nuo 1997 m. taipogi palaipsniui auga. Ypatingai aukštos dulkių koncentracijos ore užfiksuotos 2000
ir 2001 m., kai vidutinė metinė dulkių koncentracija ore faktiškai prilygo arba viršijo DLK (150
µg/m 3 ). 2004–2005 m. buvo fiksuojamas gerokai mažesnis dulkių kiekis ore ir vidutinė dulkių
koncentracija neviršijo 80 µg/m 3 . Tačiau pastaraisiais metais vėl stebimas dulkių koncentracijos
didėjimas ir 2007 m. vidutinė dulkių koncentracija ore pasiekė 120 µg/m 3 (Kauno miesto
savivaldybė).
4.4. Dirvožemio tarša dėl automobilių transporto ir jos analizė
1998–2002 m. išnagrinėta 70 % (110 km 2 ) Kauno miesto teritorijos ir nustatytos sunkiųjų
metalų (Pb, Zn, Cd, Cu, Cr, Ni) koncentracijos.
Tyrimų metu sunkiųjų metalų koncentracija nustatyta Šilainių, Vilijampolės, Linkuvos, IX
forto, Romainių, Vijukų, Kaniūkų, Lampėdžų, Senamiesčio, Žaliakalnio, Kalniečių, Eigulių,
Centro, Šančių, Dainavos, Petrašiūnų ir Palemono dirvožemiuose. Miesto dirvožemių užterštumo
laipsnis geochemijos atlase yra įvertintas pagal keletą rodiklių: didžiausias leistinas koncentracijas
(DLK) ir fonines koncentracijas (F), koncentracijos koeficientus (K K ), suminio užterštumo rodiklį
(Zd). Kiekvienam elementui sudaryti du žemėlapiai ištirtam plotui. Viename jų – dirvožemio
užterštumo laipsnis sunkiaisiais metalais įvertintas sugrupavus konkrečius duomenis, o kitame –
pagal koncentracijos koeficientus. Kauno miesto dirvožemiuose sunkieji metalai yra susikaupę
86