Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

Viena iš pagrindinių charakteristikų yra vidutinis transporto priemonių greitis ruože,
priklausantis ir nuo infrastruktūros elementų, ir nuo eismo intensyvumo, ir nuo transporto
priemonių charakteristikų. Šie parametrai susiję, nes, artėjant prie spūsties susidarymo ribos,
atsiranda automobilių tarpusavio sąveika. Viena iš galimybių vertinti transporto tinklą šiam
uždaviniui spręsti – naudoti mezoskopinius modelius srautams pasiskirstyti ir ,,siauroms vietoms“
identifikuoti. Būdo privalumas – apibendrintieji parametrai. Turint transporto srautų intensyvumo
tyrimo rezultatus, kurie gauti naudojant kurią nors iš tinklinių eismo srautų modeliavimo
kompiuterinių programų, galima aprašyti transporto sistemos dalį ir taip prognozuoti eismo
intensyvumą atskiruose ruožuose.
Lietuvoje gana populiarios programinės įrangos EMME modifikacijos, kurių algoritmo
pagrindą sudaro kinetinio dujų srauto modelis (todėl gana daug dėmesio skirta būtent šio modelio
specifikai ir galimybėms). Taikant vieną iš Wardrop‘o pusiausvyros metodų srautams optimizuoti,
galima nustatyti eismo srautų intensyvumą, patikslinti vidutinius eismo srautų greičius atskirose
jungtyse, kelionės laiko trukmę ir, svarbiausia, nustatyti ruožo pralaidumą. Programa leidžia
numatyti ir srautų specifiką – juostų skaičiaus įtaką bei įvertinti gaištį esant skirtingam transporto
priemonių srauto intensyvumui (2.15 pav.).
2.15 pav. Gaišties funkcijos priklausomybė nuo juostų skaičiaus ir maksimalaus leistino greičio
kintant eismo srauto intensyvumui: 1 – greitis 50 km/h; 2 – 20 km/h; 3 – 60 km/h (1 – viena; 2, 3 –
dvi eismo juosta)
48