Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

Remiantis ES institucijų inicijuotomis studijomis galima teigti, kad eismo įvykiai sąlygoja
29 % visų išorinių sąnaudų, o oro tarša ir klimato pokyčiai – 48 %.
Kelių transportas vienas pats sąlygoja 92 % visų transporto sektoriuje atsirandančių išorinių
sąnaudų. 2/3 šių sąnaudų atsiranda dėl keleivių ir 1/3 dėl krovinių vežimų.
1.3. Pagrindinių probleminių sričių Lietuvoje identifikavimas
Intensyviausias transporto eismas yra magistraliniuose šalies keliuose, o pagrindiniai srautai
sueina į Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir Šiaulius.
Eismo srautų intensyvumas atskiruose maršrutuose per metus padidėjo nuo 2,7 % iki 12 %.
Didžiausias 10 – 12 % eismo intensyvumo didėjimas nustatytas kelyje Vilnius – Kaunas.
Per pastaruosius 6 metus Vilniuje registruotų lengvųjų automobilių skaičius padidėjo 36 %,
krovininių – 18,7 %, o gatvių ilgis padidėjo vos 0,9 %. Santykinis automobilių skaičius kelio su
pagerinta danga kilometrui Vilniaus mieste nagrinėjamu laikotarpiu nuolat didėjo ir 2006 m.
pasiekė 448 vnt./1000 gyv. Tai didžiausias tankis, lyginant su kitais Lietuvos miestais.
Nors eisme vienu metu dalyvauja tik dalis automobilių, tačiau sparčiai didėjant absoliučiam
ir santykiniam automobilių skaičiui, grėsmingai didėja transporto spūstys Vilniaus miesto gatvėse.
Transporto spūstys ir eismo įvykiai koncentruojasi sankryžose arba jų prieigose ir, tarsi, viena kitą
papildo – spūstyje dažniausiai įvyksta eismo įvykiai, o pastarieji dar padidina spūsties dydį ir
trukmę.
Vilniaus mieste susikerta tarptautinės ir respublikinės reikšmės transporto koridoriai, kurių
maršrutai driekiasi per miesto centrinę dalį, todėl į miesto vidinio transporto srautus papildomai
įliejamas ir tranzitinis transportas.
Nagrinėjant eismo struktūrą, nustatyta, kad Vilniaus miesto transporto sraute lengvieji
automobiliai sudaro didžiąją dalį visų eisme dalyvaujančių transporto priemonių, o jais pervežamų
keleivių skaičius sudaro vos 11,7 %. Autobusų ir troleibusų skaičius sudaro 13,33 %, o jais
pervežama net 74,73 % keleivių. Pagal statistiką troleibusų Vilniuje per pastaruosius 6 metus
padaugėjo vos 5 %, o autobusų – 5,5 %. Keleivių pervežimas troleibusais per paskutiniuosius 6
metus sumažėjo 15,5 %, o autobusais padidėjo 31 %, skaičiuojant keleivių kilometrais.
Transporto spūstis didina ir didelė darbo vietų koncentracija miesto centre bei senamiestyje.
19