Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

sankirtų (Taikos pr., Šilutės pl., Tilto–Turgaus g.) vidutinė NO 2 koncentracija viršijo 2010 m.
įsigaliosiančią ribinę vertę – 40 μg/m 3 , bet neviršijo 51 μg/m 3 . Prie mažesnio eismo intensyvumo
gatvių ir jų sankirtų (Liepojos–Kosmonautų g., Liepų g., Mokyklos g., Pilies-Daržų g., Smiltelės–
I. Simonaitytės g., Statybininkų g – Šilutės pl.) vidutinė NO 2 koncentracija buvo didesnė už
viršutinę vertinimo ribą (32 μg/m 3 ). Žmonių gausiai lankomose bei kai kuriuose gyvenamuosiuose
rajonuose (Melnragėje, Sportininkų, Kretingos, Debreceno, Liepojos ir P. Lideikio g.) vidutinė NO 2
koncentracija svyravo tarp žemutinės ir viršutinės vertinimo ribų (26– 2 μg/m 3 ).
Remiantis informacija apie Klaipėdos miesto mokymo, mokslo ir sveikatos apsaugos įstaigų
teritorijos dirvožemių būklę ir taršą sunkiaisiais metalais ir naftos produktais, apie 50 % tirtos
teritorijos priskirta „leistinai užterštos“ kategorijai (remiantis rodiklių Ko ir Zd verčių analize). Apie
34 % atvejų pavojingesnę užterštumo kategoriją lemia naftos produktų (lengvųjų angliavandenilių
C6–C28) kiekis.
Chromo junginių buvo aptikta tik Karaliaus Vilhelmo kanale. Vidutinės koncentracijos Cr
buvo 0,00285 mg/l, t.y. dvigubai mažesnės už fonines. Karaliaus Vilhelmo kanale ir ežerėliuose
netoli kanalo užterštos Cr nepastebėta. Zn junginių buvo aptikta tik Karaliaus Vilhelmo kanale.
Vidutinės koncentracijos Zn buvo 0,248 mg/l, t.y. aštuonis kartus didesnė už foninę. Tai galima
susieti su transporto įtaka. Mn junginiai buvo tirti Karaliaus Vilhelmo kanale. Vidutinės
koncentracijos Mn siekė nuo 0,0092 iki 0,0614 mg/l, o vidutinė koncentracija buvo 0,032 mg/l, t.y.
mažesnė negu foninė koncentracija (0,045 mg/l). Dviejuose vandens mėginiuose, paimtuose
Karaliaus Vilhelmo kanale, naftos produktų koncentracijos buvo didesnės negu DLK (0,3 mg/l).
Natūraliai naftos produktai vandens telkiniuose nėra sutinkami, todėl tai galima susieti su Kairių
poligono ir miesto transporto tarša.
105