Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

Zn, P, Zr ir naftos produktų. Didžiausios Pb, Mo, Co ir B koncentracijos nustatytos stadionų
dirvožemyje. Įvertinus pasiskirstymo parametrus pagal foninius kiekius, nustatyta, kad vidutiniškai
labiausiai užteršta gydymo įstaigų aplinka, o švariausias dirvožemis yra miesto stadionuose.
Remiantis užterštumo koeficiento Ko analize, lyginant aptiktąsias reikšmes su DLK, „leistinai
užterštomis“ sunkiaisiais metalais vertinamos 77 vietos iš 103 (arba 74,8 %), 20 iš 103 (arba 19,4
%), yra „vidutinio pavojingumo“, 6 iš 103 (arba 5,8 %), – „pavojingos“. „Ypač pavojingo“ laipsnio
kategorijai nepriskiriama nė viena vieta. Dažniausiai DLK – 17 vietų – viršija Cr kiekiai, antroje
vietoje – 12 vietų – yra Zn. 3 vietose DLK viršija Ba kiekiai ir 2 – Cu ir Pb kiekiai. Po 1 kartą DLK
viršija B, Mo, Sn ir V kiekiai. Vertinant pagal naftos produktų (C6-C28) kiekį, „leistinai
užterštomis“ vertinamos 55 vietos iš 103 (arba 53,4 %), 26 iš 103 (arba 25,2 %), – yra vertinamos
kaip „vidutinio pavojingumo“, 21 iš 103 (arba 20,4 %), – kaip „pavojinga“. „Ypač pavojingo“
laipsnio kategorijai priskiriama 1 vieta (arba ~ 1,0 %). Remiantis suminio užterštumo rodiklio Zd
reikšmių analize, „leistinai užterštomis“ vertinama 80 vietų iš 103 (arba 77,7 %), 17 iš 103 (arba
16,5 %) – kaip „vidutinio pavojingumo“, 6 iš 103 (arba 5,8 %) – kaip „pavojingos“. „Ypač
pavojingo“ laipsnio kategorijai nepriskiriama nė viena vieta. Remiantis bendra Ko ir Zd reikšmių,
sugretinus jas ir pasirenkant vienos iš jų lemiamą didesnį pavojingumo laipsnį, analize, „leistinai
užterštomis“ vertinamos 53 vietos iš 103 (arba 51,6 %), 28 iš 103 (arba 27,2 %), – kaip „vidutinio
pavojingumo“, 21 iš 103 (arba 20,4 %), – kaip „pavojinga“. „Ypač pavojingo“ laipsnio kategorijai
gali būti priskirta 1 vieta (arba ~1 %). Nustatyta, kad 5 atvejais iš 103 (arba 4,9 %) pavojingesniąją
užterštumo kategoriją (arba laipsnį) nulemia padidėjęs cheminių elementų – sunkiųjų metalų –
kiekis, 35 atvejais iš 103 (arba 34,0 %) nulemia naftos produktai – lengvieji angliavandeniliai (C6–
C28), 9 atvejais iš 103 (arba 8,7 %) lemia cheminių elementų – sunkiųjų metalų – ir naftos produktų
– lengvųjų angliavandenilių (C6–C28) – kiekis.
Siekiant išryškinti transporto poveikį pakelių aplinkai, daugiau tyrimų atlikta prie
magistralinių kelių. Klaipėdos apskrities pakelių aplinka įvertinta tiriant Vilniaus–Klaipėdos,
Kauno–Klaipėdos magistrales (Baltakis, 1995; Baltrėnas, 2003).
VGTU Aplinkos apsaugos katedros tyrėjų atlikto dirvožemio užterštumo sunkiaisiais
metalais prie „Via Baltica“ automagistralės ir Klaipėdos žiedo tyrimo duomenimis, dėl transporto
srautų intensyvumo dirvožemiuose iki 25 m atstumu nuo kelkraščio daugiausia padidėja Pb, Cr ir
Ni koncentracijos (iš tirtų Ni, Cr, Cu, Pb, Zn, Mn). Klaipėdos žiede didesnė Cu koncentracija (14,48
mg/kg) (foninė Cu koncentracija Klaipėdos rajone – 6,4 mg/kg) nustatyta dirvožemyje ties žiedo
pakraščiais; Ni koncentracija (26,9–30,3 mg/kg) foninę koncentraciją (DLK = 10 mg/kg) viršijo
visoje tirtoje žiedo teritorijoje; Pb koncentracija (13,1 mg/kg) nagrinėtoje teritorijoje DLK viršijo
apie 3,8 karto. Mn ir Cr koncentracija foninių verčių tirtos teritorijos dirvožemyje neviršijo, o Zn –
apie 2 kartus viršijo foninę koncentraciją (32,3 mg/kg) arčiau važiuojamosios dalies ir buvo
99