80,00 25,00 70,00 60,00 20,00 BVP, mlrd. Lt 50,00 40,00 30,00 20,00 10,00 15,00 10,00 5,00 ŠD emisijos, Mt BVP ŠD emisijos 0,00 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 0,00 7.1 pav. Šiltnamio dujų kiekio ir bendrojo vidaus produkto dinamika Lietuvoje (LR Aplinkos ministerija, 2008) Iš 7.1 lentelėje pateiktų apibendrinančių vidutinių metinių į atmosferą išmetamų ŠD kiekių augimo tempų atskiruose ūkio sektoriuose 2000–2006 m. laikotarpiu matyti, kad atskiruose sektoriuose jos didėja skirtingai: lėčiausiai šiltnamio reiškinį sukeliančios dujos didėjo energetikos sektoriuje (2,4 %), o sparčiausiai – pramonės procesų bei <strong>transporto</strong> sektoriuose. 7.1 lentelė. Vidutiniai metiniai išmetamų ŠD kiekių augimo tempai 2000-2006 m. Laikotarpiu (LR Aplinkos ministerija, 2008) Rodikliai 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2006/ Vidutinis 2000 augimas BVP, mlrd. Lt 45,67 48,43 51,70 56,72 60,51 66,32 71,30 56% 8% ŠD emisijos energetikos sektoriuje, Mt 11,1 11,8 11,9 11,9 12,6 13,2 13,4 21% 3% ŠD emisijos dėl kuro deginimo energetikoje, Mt 5,25 5,76 5,59 5,52 5,72 5,94 5,47 4% 0,6% ŠD emisijos dėl kuro deginimo pramonėje, Mt 1,12 1,1 1,13 1,17 1,27 1,37 1,59 42% 6% ŠD emisijos dėl kuro deginimo transporte, Mt 3,17 3,45 3,56 3,63 3,98 4,22 4,51 42% 6% ŠD emisijos dėl kuro deginimo kituose sektoriuose, Mt 1,32 1,27 1,32 1,35 1,35 1,43 1,57 19% 2,7% ŠD emisijos pramonės procesuose, Mt 2,7 2,9 3,1 3,1 3,2 3,8 4,00 48% 6,9% ŠD emisijos dėl tirpiklių naudojimo, Mt 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 - ŠD emisijos žemės ūkyje, Mt 3,3 3,3 3,4 3,5 3,7 4,1 4,3 30% 4,2% ŠD emisijos atliekų sektoriuje, Mt 1,6 1,5 1,4 1,5 1,5 1,5 1,5 -6% -0,9% Visos ŠD emisijos be ŽNPMA, Mt 18,7 19,6 19,8 20,1 21,1 22,6 23,2 24% 3,4% Lietuvos atskirų šiltnamio dujų kiekio, išreikšto CO 2 ekvivalentu, dinamika 1990-2006 m. laikotarpiu pateikta 7.2 pav. 123
45,000 40,000 35,000 CO 2 CH 4 N 2O Išmetami kiekiai, Gg CO2 ekv. 30,000 25,000 20,000 15,000 10,000 5,000 0 1990 1992 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 7.2. pav. Išmetami ŠD emisijų kiekiai pagal dujas, CO 2 ekvivalentu, Gg (LR Aplinkos ministerija, 2008) ŠD emisijų struktūros pokyčiai pagal ŠD rūšis pavaizduoti 7.3 pav. 7.3 pav. Atskirų ŠD emisijų dinamika 1990-2006 2005 m., <strong>transporto</strong> sektorius bendroje išmetamų šiltnamio dujų struktūroje sudarė 18,6 %, 2006 m. – 19 %. Pagal šiltnamio dujų struktūrą <strong>transporto</strong> sektoriuje didžiausią dalį taip pat sudaro anglies dioksido (CO 2 ) emisija (net 98 %.). Transporto sektoriuje susidarančios šiltnamio reiškinį sukeliančios dujos nuo 2000 m. didėja palyginti labai sparčiai – vidutiniškai apie 6 %. per metus. 2000 m. <strong>transporto</strong> sektoriaus šiltnamio dujų iš viso sudarė 3,2 Mt CO 2 ekv., 2005 m. jau siekė – 4,2 Mt CO 2 ekv., 2006 m. – 4,5 Mt CO 2 124
- Page 2 and 3:
Turinys 1. Įvadas ................
- Page 4 and 5:
1. Įvadas Gamybinės ir paslaugas
- Page 6 and 7:
1.1 lentelė. Galutinis energijos r
- Page 8 and 9:
Mtne EU-27 Viso Benzinas Dyzelinas
- Page 10 and 11:
Kadangi nacionalinėje darnaus vyst
- Page 12 and 13:
1995 2000 2001 2002 2003 2004 Siero
- Page 14 and 15:
prevencijos veiksmų 2007-2013 met
- Page 16 and 17:
naudojamų ledui tirpdyti ir kt.).
- Page 18 and 19:
Eismo sauga lieka viena aktualiausi
- Page 20 and 21:
Remiantis ES institucijų inicijuot
- Page 22 and 23:
Srautų modelių metodikose numatom
- Page 24 and 25:
trukmes [10]. Kitas galimas būdas
- Page 26 and 27:
pasiskirstymo funkciją, kuri apra
- Page 28 and 29:
Hoogendooras ir Bovy‘io ištobuli
- Page 30 and 31:
pagreičius darbiniais bei ekstrema
- Page 32 and 33:
Tyrimai parodė, kad be skirstymo
- Page 34 and 35:
pastaruoju metu, pradėjus naudoti
- Page 36 and 37:
priklausomai nuo eismo ženklų, p
- Page 38 and 39:
F(t 1 ,t 2 ,...t n ; k 1 ,k 2 ...k
- Page 40 and 41:
GATVĖ i-asis ž RUOŽAS ETAPAS KEL
- Page 42 and 43:
Automobilio judėjimo gatvės ruož
- Page 44 and 45:
6000 5000 n, aps/min 4000 3000 2000
- Page 46 and 47:
transporto priemonės vairuotojas:
- Page 48 and 49:
funkcija: 2 d x dt t dx t dx t
- Page 50 and 51:
Pastaruoju metu plačiai naudojamos
- Page 52 and 53:
ūtų gautos konfliktinių situacij
- Page 54 and 55:
2.21 pav. Eismo srauto intensyvumo
- Page 56 and 57:
2.23 pav. Automobilių skaičiaus p
- Page 58 and 59:
2.4.2. Klaipėdos miestas 2.24 pav.
- Page 60 and 61:
2.4 lentelė Sugaišdavo aut./parą
- Page 62 and 63:
2.5 lentelė M1 M2 M3 N1 N2 N3 Koef
- Page 64 and 65:
triukšmo, patenkančio į patalpas
- Page 66 and 67:
3.2 pav. Vilniaus miesto kartografu
- Page 68 and 69:
3.3 lentelė. Vilniaus miesto autom
- Page 70 and 71:
valandų vidurkis nuo 2 iki 3 µg/m
- Page 72 and 73:
3.7 lentelė. 2007 m. statistiniai
- Page 74 and 75: mažinti buvo išberta daugiau kaip
- Page 76 and 77: Lietuvos Aplinkos apsaugos minister
- Page 78 and 79: Didžiausios chloridų koncentracij
- Page 80 and 81: V. Krėvės pr., Baltų pr., Šiaur
- Page 82 and 83: Lyginant duomenis triukšmo lygių,
- Page 84 and 85: Prie pačių triukšmingiausių mie
- Page 86 and 87: žiema pavasaris vasara ruduo 4.4 p
- Page 88 and 89: ilgalaikės mišrios pramoninės-bu
- Page 90 and 91: Tyrimų rezultatai parodė, kad tie
- Page 92 and 93: Tyrimų taškuose, esančiuose prie
- Page 94 and 95: Kaip ir kituose didžiuosiuose Liet
- Page 96 and 97: palaipsniui didėja (Oro kokybės m
- Page 98 and 99: pasiskirstymą analizuotoje teritor
- Page 100 and 101: Zn, P, Zr ir naftos produktų. Did
- Page 102 and 103: Tyrimų duomenys rodo, kad šių va
- Page 104 and 105: 5.10 pav. Cinko koncentracijų pasi
- Page 106 and 107: sankirtų (Taikos pr., Šilutės pl
- Page 108 and 109: GARSAS (subjektyviai suvokiamas tri
- Page 110 and 111: kraujo krešėjimą, kuris gali bū
- Page 112 and 113: Dozė - atsakas Poveikio zona Rizik
- Page 114 and 115: Išvada. Triukšmo dirginamasis pov
- Page 116 and 117: kambariuose nustatytus ekvivalentin
- Page 118 and 119: 6.4 lentelė. Didžiausi triukšmo
- Page 120 and 121: 6.6. Apibendrinimas Vilniuje triuk
- Page 122 and 123: 7. Poveikio klimato kaitai vertinim
- Page 126 and 127: ekv (7.4 pav.). Tokį spartų šilt
- Page 128 and 129: 7.4 lentelė. Prognozuojami metinia
- Page 130 and 131: detergento (valančių) savybių, d
- Page 132 and 133: 7.5 lentelė. Deginių dūmingumo p
- Page 134 and 135: dujiniams degalams, veikimo princip
- Page 136 and 137: 8. Vairuotojų profesionalų stresi
- Page 138 and 139: sąlygoms [152]. Kitų tyrimų duom
- Page 140 and 141: 8.2. Tyrimo objektas ir metodai Tyr
- Page 142 and 143: intensyvų psichosocialinį stresor
- Page 144 and 145: Fizinė įtampa statistiškai patik
- Page 146 and 147: 8.4. Vairuotojų transporto spūsty
- Page 148 and 149: 8.5. Dažnesnius profesionalų vair
- Page 150 and 151: Literatūros šaltiniuose teigiama,
- Page 152 and 153: 9. Nuostolių dėl kelių eismo įv
- Page 154 and 155: automobilių, motociklų ir dvirač
- Page 156 and 157: A 5 - Lietuvos policijos eismo prie
- Page 158 and 159: Krovinių sugadinimo nuostoliai ( A
- Page 160 and 161: čia: čia: čia: M P - mirtinos pa
- Page 162 and 163: S S I M 1 S1 L1 1 7390,719150,00 79
- Page 164 and 165: 9.5. Dalies BVP netekimas, prarasta
- Page 166 and 167: čia: I 4 n 21,5 n P 1,089 BVP
- Page 168 and 169: Nuostoliai, kai žmonės nukenčia
- Page 170 and 171: Kelių eismo įvykių skaičius Žu
- Page 172 and 173: 10.1. Spūsčių kaštai Spūstys a
- Page 174 and 175:
10.2. Eismo įvykių kaštai Išori
- Page 176 and 177:
10.7 lentelė. Teršalų emisijos
- Page 178 and 179:
Atsižvelgus į aukščiau pateiktu
- Page 180 and 181:
11. Išvados 1. Atlikti teoriniai,
- Page 182 and 183:
ibinis dydis) automobilių transpor
- Page 184 and 185:
ajonuose (Melnragėje, Sportininkų
- Page 186 and 187:
vairuotojų darbe sukeliančiais ve
- Page 188 and 189:
8. Degalų sąnaudų spūsčių met
- Page 190 and 191:
13. Literatūros sąrašas 1. Trans
- Page 192 and 193:
charge for runoff cleaning from hea
- Page 194 and 195:
2007.01.10 KOM (2007) 2 galutinis.
- Page 196 and 197:
Geologijos institutas, Vilnius, 200
- Page 198 and 199:
173. Lietuvos Respublikos Seimas. D
- Page 200 and 201:
199
- Page 202 and 203:
2.2 Priedas 50 45 40 35 Greitis km/
- Page 204 and 205:
2.2 Priedo tęsinys 2.2 Priedo 3 pa