Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

sąlygoms [152]. Kitų tyrimų duomenimis dauguma apklaustų autobusų vairuotojų kaip vairavimo
stresorių nurodė užpuolimo galimybę ir riziką turėti dideles pinigų sumas, transporto spūstis, ribotas
darbo pokyčių galimybes, piko valandas, keleivių klausinėjimą apie kitų autobusų grafikus,
neskatinimą gerai dirbti [147]. Dažniausia autobusų vairuotojų ketinimo keisti profesiją priežastis –
pageidavimas dirbti patogesniu darbo laiko režimu (70 %), pernelyg įtemptas, stresą keliantis ir
priverstinai skubus darbas (52 %), šeimos problemos dėl nesuderinamų darbo valandų (35 %),
sveikatos problemos (32 %), smurto, užpuolimo grėsmė (30 %) [147]. Australijos ir Naujosios
Zelandijos tyrimo duomenimis papildomos nesaugaus vairuotojų elgesio priežastys – agresyvus
elgesys, nuovargis, susijaudinimas ir piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais [138]. Maroke atlikus
taksi vairuotojų tyrimą nustatyta, kad 46,3 % vairuotojų patiria stresą. Bloga nuotaika ir aukštas
arterinis kraujo spaudimas identifikuoti kaip streso šioje populiacijoje indikatoriai [153].
Visuomeninis transportas taip pat yra dažna patiriamo smurto vieta. Tenka bendrauti su
nepatenkintais keleiviais, alkoholį ar narkotikus vartojančiais asmenimis. Taksi vairuotojo
nužudymo tikimybė 60 kartų didesnė lyginant su kitais darbuotojais. Rizikos veiksniai – izoliacija
nuo kolegų, būtinas kontaktas su keleiviais, darbas naktį, darbas didelio nusikalstamumo vietose ir
darbas su pinigais [154].
Tyrimu „ Eismo spūstys, vairuotojo stresas ir vairuotojo agresija“ nustatyta, kad transporto
spūstyse vairuotojai patiria stiprų stresą, frustraciją ir susierzinimą. Transporto spūstys neigiamai
veikia psichologinius ir fiziologinius vairuotojų sveikatos rodiklius [143]. Daugelis studijų
akcentuoja stiprų vairuotojų profesionalų nuovargį, įtampą ir miego problemas. Tyrimų
duomenimis autobusų vairuotojams būdinga hipertenzija, aukšti adrenalino ir kortizolio rodikliai
[147]. Autobusų vairuotojų psichinio darbo krūvio pasekmių analizė parodė vairuotojų
psichosomatines problemas, emocinį išsekimą ir klientų nemėgimą [152].
Vairuotojų nuovargis moksliniuose literatūros šaltiniuose vertinamas kaip vairavimo patirto
streso pasekmė ir sveikatos pakenkimų simptomas. Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo rezultatai
rodo, kad vienas iš didžiausių žudikų keliuose yra vairuotojų nuovargis, nes dėl šios priežasties
įvyksta vienas iš penkių eismo įvykių [155]. 58,5 % sunkvežimių vairuotojų, 57,9 % automobilių,
taksi ir furgonų vairuotojų vyrų jaučiasi fiziškai pavargę po darbo mažiausiai vieną dieną per
savaitę [156].
Miego trukmė lemia gebėjimą saugiai vairuoti. Miegant penkias valandas, tikimybė
vairuojant išlaikyti budrumą yra viena iš dešimties. Ypač ilgos darbo dienos ir trumpi miego
periodai lemia pavojingą nuovargio būseną [155]. Vairuotojai pervargsta esant pernelyg dideliam
darbo krūviui, esant laiko limitui, kylant darbe konfliktams, o galimybių pagerinti esamą situaciją
nėra. Nustatyta, kad nuovargis yra tiesiogiai susijęs su vairavimo ir poilsio trukme, kelių eismo
įvykiais ir saugumu. Autobusų vairuotojai dažnai neturi laiko jokioms poilsio pertraukoms, išskyrus
137