Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

Kaip ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje ir Kaune), situacija triukšmo
atžvilgiu uostamiestyje nėra gera. Pagrindinė per didelės triukšmo taršos priežastis yra transportas.
Remiantis parengtu Klaipėdos miesto triukšmo žemėlapiu, ramiausiais daugiabučių namų
rajonais galima vadinti Pempininkų, Naujakiemio, Gedminų gyvenamuosius kvartalus. Šie
gyvenamieji kvartalai gali būti išskiriami kaip teisingo kvartalų architektūrinio planavimo
pavyzdžiai, nes komercinės-visuomeninės paskirties pastatai yra išdėstyti prie gatvės, o gyvenamieji
namai stovi atokiau nuo gatvės ir nuo jos sklindančio triukšmo.
Iš triukšmo žemėlapio duomenų matyti, kad triukšmingiausia gyventi ten, kur dideli
transporto srautai – Taikos prospekte, Minijos gatvėje, Šilutės plente, Baltijos prospekte. Didelis
triukšmas nuolat yra ir Vilniaus plente. Tai pačios judriausios ir triukšmingiausios uostamiesčio
vietos.
Taip pat triukšminga ir teritorijose prie uosto įmonių. Todėl daugelyje uostamiesčio
teritorijų leistinos triukšmo lygio normos yra pažeidžiamos. Didžiausias triukšmas Klaipėdoje
fiksuojamas rytinio ir vakarinio piko metu.
Specialistai mano, jog triukšmas uostamiestyje šiek tiek sumažėtų, jei gatvėse būtų
įgyvendintas „žaliosios bangos“ principas.
5.3. Oro tarša dėl automobilių transporto ir jos analizė
Vidutinė sieros dioksido koncentracija Klaipėdos miesto aplinkos ore tyrimų laikotarpiu
neviršijo nustatytų normų ir nesiekė žemutinės vertinimo ribos. Azoto dioksido koncentracija
aplinkos ore pasiskirsčiusi labai nevienodai: vidutinė NO 2 koncentracija viršijo ribinę vertę su
leistinu nuokrypiu (51 μg/m 3 ) prie intensyviausių eismo gatvių bei jų sankirtų (S. Daukanto–
H. Manto g., Naikupės–Minijos g.), kai tuo tarpu prie vidutinio eismo intensyvumo gatvių (Taikos
pr., Šilutės pl., Tilto–Turgaus g.) ir jų sankirtų, vidutinė NO 2 koncentracija neviršijo 51 μg/m 3 .
Prie mažesnio eismo intensyvumo gatvių ir jų sankirtų (Liepojos–Kosmonautų g., Liepų g.,
Mokyklos g., Pilies– aržų g., Smiltelės–I. Simonaitytės g., Statybininkų–Šilutės pl.) vidutinė NO 2
koncentracija buvo didesnė už viršutinę vertinimo ribą (32 μg/m 3 ). Žmonių gausiai lankomose bei
kai kuriuose gyvenamuosiuose rajonuose (Melnragėje, Sportininkų g., Kretingos g., Debreceno g.,
Liepojos ir P. Lideikio g.) vidutinė NO 2 koncentracija svyravo tarp žemutinės ir viršutinės
vertinimo ribų (26–2 μg/m 3 ).
Oro kokybei Klaipėdoje labai didelę įtaką daro automobilių transportas. Ypač tai pastebima
analizuojant azoto dioksido koncentracijas: prie intensyvaus eismo gatvių užfiksuoti nustatytų
normų viršijimai, o gyvenamuosiuose mikrorajonuose situacija daug geresnė (5.4 pav., 5.5 pav.).
93