Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

naudojamų ledui tirpdyti ir kt.). Didesnės kaip 90 mg/l NaCl koncentracijos
dirvožemyje sutrikdo dirvožemio bakterijų veiklą, silpnina dirvožemio struktūrą ir
lemia didesnę eroziją. Dirvožemio bakterijos dalyvauja maistinių medžiagų apykaitoje,
skaido organinę medžiagą ir didina dirvožemio aeraciją bei vandens sulaikymą
(Rodrique and Comtois, 2008);
• kelių tiesimo sukeltą dirvožemio eroziją;
• mechaninį poveikį dirvožemiui (pvz., sutankinimas);
• naftos produktų nuplovimą nuo kelių paviršiaus ant pakelės dirvožemio (ypač
nelaimingų atsitikimų metu).
Miesto aplinkoje dirvožemis yra veikiamas transporto ir pramonės įmonių, teršalai nusėda
ant dirvožemio iš lokalių taršos šaltinių arba pernešami tolimąja pernaša, todėl išskirti transporto
poveikį dirvožemiui sunku (Taraškevičius, 2000). Iš automobilių vidaus degimo variklių į aplinką
patenkantys teršalai yra panašūs į teršalus, patenkančius iš kitų degimo procesų (pvz., katilinėse).
Šiame darbe yra aptartas tik automobilių transporto poveikis dirvožemiui.
1.1.6. Eismo įvykiai
Europos komisijos iškeltas tikslas – nuo 2001 m. iki 2010 m. perpus sumažinti mirtinų kelių
eismo įvykiu skaičių. Taikant įvairias priemones ES eismo saugumas smarkiai pagerėjo. Nuo
2001 m. mirtinų kelių eismo įvykių skaičius sumažėjo daugiau nei 17 %, nors ne visose valstybėse
narėse. 2005 m. Europos Sąjungos keliuose žuvo 41 600 žmonių ir dar 1,7 mln. žmonių buvo
sužeista. Tai patvirtina, kad kelių transportas ir toliau lieka pati nesaugiausia transporto rūšis.
Žemiau pateiktoje 1.6 lentelėje matoma Lietuvos kelių eismo įvykių suvestinė. 2001 – 2007
metų laikotarpiu kelių eismo įvykių skaičius Lietuvoje padidėjo 7,4 %, žuvusiųjų skaičius išaugo
4,6 %, o sužeistųjų – 11,7 %. Atrodytų, kad Lietuva ne tik neartėja prie ES reikalavimų, bet ir tolsta
nuo jų. Nors pastaraisiais metais situacija pradėjo keistis į gerąją pusę. Lyginant šių ir praeitų metų
10 mėnesių avaringumo duomenis matyti (1.6 lentelė), kad eismo įvykių skaičius sumažėjo 22,9 %,
žuvusiųjų skaičius sumažėjo 32,1 %, o sužeistųjų – 25,9 % (www.transp.lt, 2008).
Galima teigti, kad žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičiaus žymiai sumažinti nepavyksta ne tik
dėl neefektyvios eismo dalyvių kontrolės, netinkamos eismo dalyvių elgsenos, bet ir dėl saugios
eismo dalyviams aplinkos trūkumo, kurios svarbiausias pagrindas yra efektyvios inžinerinės
saugaus eismo priemonės bei reikiama teisinė bazė.
Pagal statistikos departamento pateikiamus duomenis, 2007 metais Lietuvoje buvo
užregistruota 1.792.181 transporto priemonių (tame tarpe 1.587.903 lengvųjų automobilių), t.y.
40 % daugiau negu 2001 metais.
15