Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

mažinti buvo išberta daugiau kaip 14 tūkstančių tonų natrio chlorido bei beveik 16 tūkst. m 3 smėlio
bei natrio chlorido druskos mišinio. Siekiant nustatyti techninių druskų neigiamą poveikį kelio
aplinkoje esančioms ekosistemoms, 2004 m. VGTU Aplinkos apsaugos katedros mokslininkai
atliko kelių priežiūrai naudojamų druskų įtakos titnaginių dumblių įvairovei Verkių tvenkinyje bei
Gineitiškių ežere tyrimus. Nustatyta, kad viena iš priežasčių, galėjusių turėti įtakos druskingiems
vandenims būdingų titnaginių dumblių išplitimui – kelių priežiūrai naudojamos druskos (chloridai)
(Oškinis, 2005).
3.5. Vandens telkinių tarša dėl automobilių transporto ir jos analizė
Konkrečių tyrimų apie automobilių transporto tiesioginę taršą Lietuvos miestų vandens
telkiniams, taršos poveikį vandens ekosistemoms nebuvo vykdyta. Vandenų tarša miestuose
paprastai siejama su pramonės įmonių tarša. Tačiau galima kalbėti apie automobilių transporto
netiesioginių vandenų taršą, kurią sukelia automobilių kelių priežiūrai naudojamos įvairios
cheminės medžiagos.
Esant tokioms Lietuvos klimatinėms sąlygoms, būtina kelių ir gatvių priežiūra šaltuoju metų
periodu. Dėl dažnų kritulių ir neigiamos temperatūros naudojamos transporto priemonių bei
pėsčiųjų saugumą užtikrinančios priemonės ir medžiagos (Laurinavičius, 1996; Kazlauskienė,
2003).
Todėl siekiant sudaryti tinkamas eismo sąlygas lapkričio–kovo mėnesiais, nuo valstybinės
reikšmės kelių (magistralių, krašto, rajoninių) bei miestų gatvių valomas sniegas (ledas) bei
barstoma cheminėmis ir frikcinėmis medžiagomis (Eismo sąlygos, 2004). Pastaraisiais metais mūsų
šalyje iš cheminių medžiagų plačiai naudojamos druskos (chloridai): NaCl, CaCl 2 – ir jų mišiniai.
Chloridų santykis bei sklaidos normos priklauso nuo konkrečių aplinkos sąlygų (aplinkos
temperatūros, sniego storio, eismo intensyvumo ir pan.) Žiemą, atsižvelgiant į meteorologines
sąlygas, ant valstybinės reikšmės kelių bei miesto gatvių per mėnesį išberiama 2,5–7,0 kg/m 2
chloridų.
Nustatyta, kad per visą žiemos laikotarpį pagrindiniams keliams tenka 20–22 kg/m 2 druskų,
tai sudaro 100 tūkst. ir daugiau tonų (Rimkus, 1999).
Lietuvoje, kai keliai slidūs, dažnai naudojamas natrio chloridas (NaCl). Pagrindinis
argumentas naudoti NaCl – kaina. Vilniaus miesto kelius prižiūrinčios bendrovės „Grinda“
administracijos teigimu 2008–2009 m. į miesto gatves išvažiuos 27 barstytuvai, pagrindiniuose
miesto keliuose pilantys šlapią druską, ir 12 atokesnes miesto gatves smėlio ir druskos mišiniu
barstančių automobilių. Paprastai druska kiekvieną žiemos dieną apibarstoma 567 km Vilniaus
kelių. Praėjusiais metais išbandyta naujovė – angliškas „Safecote“ tirpalas, kuris maišomas su
73