Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

Fizinė įtampa statistiškai patikimai stipriai koreliuoja su atsakomybe už materialines
vertybes (r = 0,48, p < 0,001) ir vidutiniškai stipriai su atsakomybe už kitų asmenų saugumą
(r = 0,35, p < 0,01). Atsakomybė už kitų asmenų saugumą stipriais koreliaciniais ryšiais susijusi su
priverstiniu skubėjimu (r = 0,58, p < 0,001), blogais bendradarbių santykiais (r = 0,54, p < 0,001),
dažnai pasikartojančiais labai sunkiais darbo periodais (r = 0,48, p < 0,001) ir nervine įtampa
(r = 0,42, p < 0,001) bei vidutinio stiprumo – su ribotomis pertraukėlėmis (r = 0,35, p < 0,05)
trumpam poilsiui. Dažnai pasikartojantys labai sunkūs darbo periodai be jau minėtų koreliacinių
ryšių stipriai teigiamai koreliuoja su nepasitenkinimu savo darbu (r = 0,58, p < 0,001), baime
prarasti darbą (r = ,46, p < 0,05) ir nervine įtampa (r = 0,43, p < 0,01.5).
Taip pat nustatyti labai stiprūs blogų bendradarbių santykių koreliaciniai ryšiai su
nepasitenkinimu savo darbu (r = 0,69, p < 0,001), baime prarasti darbą (r = 0,59, p < 0,001),
ribotomis pertraukėlių galimybėmis (r = 0,58, p < 0,001), priverstiniu skubėjimu (r = 0,51,
p < 0,001) ir nereguliuojamu darbo tempu (r = 0,45, p < 0,01) bei vidutinio stiprumo – su nervine
įtampa (r = 0,35, p < 0,05). Nustatytas stiprus mikroautobusų vairuotojų nepasitenkinimo darbu ir
baimės prarasti darbą koreliacinis ryšys (r = 0,49, p < 0,001). Tuo tarpu baimė prarasti darbą, be jau
aptartų koreliacinių ryšių, labai stipriai koreliavo su priverstiniu darbo tempu (r = 0,58, p < 0,001).
Iš 4 lentelėje pateiktų taksi vairuotojų stresorių koreliacinių ryšių matyti, kad silpna, tačiau
statistiškai patikima eismo saugumo nepaisymo transporto spūstyse koreliacija nustatyta su
ribotomis pertraukėlėmis (r = 0,27, p < 0,05), fizine įtampa (r = 0,25, p < 0,05) ir atsakomybe už
materialines vertybes (r = 0,22, p < 0,05). Tačiau analizuojant šių stresorių koreliacinius ryšius su
kitais tirtais stresoriais, matyti, kad fizinė įtampa labai stipriai koreliuoja su sunkiais darbo periodais
(r = 0,68, p < 0,001) ir nervine įtampa (r = 0,66, p < 0,001), o nervinė įtampa – su nepasitenkinimu
darbu (r = 0,68, p < 0,001), priverstiniu darbo tempu (r = 0,52, p < 0,001), atsakomybe už kitus
(r = 0,33, p < 0,01) ir izoliacija (r = 0,33, p < 0,001). Sunkūs darbo periodai labai stipriu ryšiu
susiję su nervine įtampa (r = 0,71, p < 0,001), nereguliuojamu darbo tempu (r = 0,52, p < 0,001) ir
nepasitenkinimu darbu (r = 0,47, p < 0,001). Ribotos pertraukėlės statistiškai reikšmingai koreliuoja
su nepasitenkinimu savo darbu (r = 0,44, p < 0,001) nereguliuojamu darbo tempu (r = 0,41,
p < 0,001), sunkiais darbo periodais (r = 0,37, p < 0,001) ir nervine įtampa (r = 0,37, p < 0,001).
Lietuvoje atlikus taksi vairuotojų psichofiziologinių rodiklių tyrimus, nustatyta, kad vienas
iš pagrindinių faktorių, veikiančių vairuotoją, yra nervinė-psichoemocinė įtampa [137].
Fizinė įtampa statistiškai patikimai stipriai koreliuoja su atsakomybe už materialines
vertybes (r = 0,48, p < 0,001) ir vidutiniškai stipriai su atsakomybe už kitų asmenų saugumą
(r = 0,35, p < 0,01). Atsakomybė už kitų asmenų saugumą stipriais koreliaciniais ryšiais susijusi su
priverstiniu skubėjimu (r = 0,58, p < 0,001), blogais bendradarbių santykiais (r = 0,54, p < 0,001),
143