Nuostolių, patiriamų dėl neigiamo transporto poveikio urbanistinėse ...

Eismo sauga lieka viena aktualiausių transporto sektoriaus problemų. Nacionalinėje darnaus
vystymosi strategijoje įsipareigota iki 2010 metų transporto aukų skaičių sumažinti apie du kartus
(1.5 pav.). Tačiau, eismo įvykių aukų skaičius pradėjo mažėti tik pastaraisiais metais, priėmus naują
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Tačiau Lietuvoje iki šiol pasigendama racionalios
saugaus eismo struktūros, kuri užtikrintų visų grandžių veiklos nuoseklumą ir tarpusavio sąveiką, o
eismo priežiūra ir kontrolė – epizodiškos.
Šalies keliuose yra apie 250 avaringų ruožų („juodųjų dėmių“). Kaimų teritorijoms ir
užmiesčio keliams, kur važiuojama dideliu greičiu, tenka 75–80 % visų žuvusiųjų. Miestuose, kur
dideli transporto priemonių ir pėsčiųjų srautai, įvyksta apie pusė visų įskaitinių eismo įvykių, tiesa,
čia važiuojama lėčiau, todėl eismo įvykių padariniai ne tokie skaudūs.
Eismo įvykių skaičius didėja proporcingai eismo intensyvumo bei transporto priemonių
skaičiaus augimui. Ši tendencija stebima jau keletą metų.
Lietuva viršijo ES žuvusiųjų skaičiaus sumažėjimo vidurkį 17 %. 2001 – 2006 m.
tendencijos rodo, kad kelių eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičius (įvertinant transporto priemonių
skaičių) sumažėjo vidutiniškai 4,95 % per metus. Jų pagrindu prognozuojant ateitį iki 2010 metų
gautos tendencijos pateiktos 1.5 paveiksle.
1.5 pav. Žuvusiųjų kelių eismo įvykiuose tendencijos ir prognozės 2001-2010 m.
Šiame paveiksle pavaizduotas ES tikslas – perpus sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių nuo
2001 iki 2010 metų. Įvertinant 2001 – 2007 m. tendencijas, Lietuvos atotrūkis nuo užsibrėžto tikslo
tesudarytų 13 %. Įvertinant, kad transporto infrastruktūros būklė ir vidutinis transporto priemonių
amžius Lietuvoje (pagal statistikos departamento duomenis 2005 metais 90,6 % lengvųjų
17