23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*50 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 121<br />

AKISTATOS PROTOKOLAS<br />

tarp kaltinamųjų Vincento BORISEVIČIAUS, Augustino s., ir Eduardo<br />

MISEVIČIAUS, Stasio s<br />

Akistata pradėta 10 val. 20 min., baigta 16 val. 40 min.<br />

1946 m. birželio 6 d., Vilnius<br />

Akistata vyksta rusų kalba, kurią kaltinamieji BORISEVIČIUS ir MI­<br />

SEVIČIUS moka gerai.<br />

Po abipusio atpažinimo kaltinamieji BORISEVIČIUS ir MISEVIČIUS<br />

pareiškė, kad jie vienas kitą gerai pažįsta daugiau kaip 30 metų, jų tarpusavio<br />

santykiai normalūs, asmeninių sąskaitų neturi.<br />

Klausimas kalt. MISEVIČIUI: Ką Jūs žinote apie prieš Jus sėdinčio<br />

kaltinamojo BORISEVIČIAUS ryšius su banditų junginiais Lietuvoje?<br />

Kalt. MISEVIČIAUS atsakymas: Vokiečiams okupavus <strong>Lietuvos</strong> TSR,<br />

maždaug nuo 1941 m. liepos 7 d. iki 1942 m. sausio pradžios aš buvau<br />

Plungės miesto burmistru. Po to, kai Raudonosios armijos daliniai išvadavo<br />

Telšių apskritį, aš, kaip vokiečių talkininkas, bijodamas Tarybų valdžios<br />

organų, ėmiau slapstytis. Nuo 1944 m. lapkričio pradžios iki 1945 m. vasario<br />

pabaigos aš nelegaliai gyvenau Pakutuvėnų kaime, Kartenos valsčiuje,<br />

Kretingos apskrityje, pas pažįstamą kunigą Juozą OLŠAUSKĄ. Gyvendamas<br />

pas OLŠAUSKĄ sužinojau, kad manęs ieško Tarybų valdžios organai.<br />

Siekdamas išvengti suėmimo, aš nusprendžiau įsigyti fiktyvius dokumentus<br />

ir dar kartą pakeisti savo gyvenamąją vietą. Pas OLŠAUSKĄ aš<br />

susipažinau su Henriku PETKUMI 16 , kuris taip pat gyveno nelegaliai ir<br />

turėjo fiktyvius dokumentus. Sužinojęs apie tai, aš pasidomėjau, kokiu būdu<br />

galima įsigyti fiktyvius dokumentus. PETKUS man papasakojo, kad pas<br />

Skirpsčių kaimo, Telšių apskrities, gyventoją POŠKŲ yra įsikūrusi „Vanagų"<br />

organizacija, kur ir galima įsigyti fiktyvius dokumentus.<br />

Su PETKAUS rekomendacija 1945 m. vasario paskutinėmis dienomis<br />

aš nuėjau pas POŠKŲ, kur iš tikrųjų tuo metu buvo įsikūrusi minėta „Vanagų"<br />

organizacija. Vėliau aš sužinojau, kad tai yra banditų formuotės, kuriai<br />

vadovauja KUBILIUS-„BALYS“ ir jo pavaduotojas JAZDAUSKAS-<br />

,,ŠARŪNAS", štabas. Atvykęs į nurodytą štabą, aš susipažinau su<br />

16 Henrikas Petkevičius, A. Kubiliaus štabo narys.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!