23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*23 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 67<br />

MISEVIČIUS ir JAZDAUSKAS tuoj pat išėjo į kitą kambarį pasikalbėti<br />

su kunigu KIELA. Apie ką jie kalbėjosi, aš nežinau, tačiau po tojau pietų<br />

metu, JAZDAUSKAS pasakė, kad KIELA pažadėjo suteikti gaujoms<br />

būtiną pagalbą. Apie ką mes kalbėjome pietų metu, neprisimenu, po pietų<br />

jie išėjo ir išvyko iš Telšių.<br />

KLAUSIMAS: Kas tas JAZDAUSKAS?<br />

ATSAKYMAS: JAZDAUSKUI apie 30 metų, jis anksčiau buvo <strong>Lietuvos</strong><br />

armijos karininkas, tačiau kokį turėjo laipsnį, nežinau. Iki minėto susitikimo<br />

aš jo visiškai nepažinojau ir sutikau jį pirmą kartą. Kokį vaidmenį<br />

JAZDAUSKAS atliko gaujose, kur jis iki tol dirbo ir gyveno, nežinau. Po<br />

susitikimo su manim jis kurį laiką gyveno pas Lieplaukės parapijos kleboną<br />

kunigą NAŠLĖNĄ. Kai paskutinį kartą JAZDAUSKĄ buvau sutikęs, jis<br />

pareiškė, kad visi jo draugai areštuoti ir jam reikia „likviduotis". Kur jis yra<br />

šiuo metu, nežinau, manau, kad kur nors slapstosi.<br />

KLAUSIMAS: Kas tas KIELA?<br />

ATSAKYMAS: Tirkšlių parapijos klebonui kunigui Antanui KIELAI 40<br />

metų, jis yra mažo ūgio, liesas, šatenas, gimęs viename Panevėžio vyskupijos<br />

miestelyje. Kai aš pasiūliau JAZDAUSKUI ir MISEVIČIUI dėl pagalbos<br />

maisto produktais gaujoms pasišnekėti su KIELA, pastarajam aš tuoj<br />

pat pasakiau, kad JAZDAUSKAS su juo nori pasikalbėti, tačiau kokiu<br />

klausimu nesakiau. Vėliau susitikus, KIELA man papasakojo, kad jis davė<br />

maisto produktų gaujoms, tačiau kada ir kiek, nesakė. Kuo dar pasireiškė<br />

KIELOS ryšys su gaujomis, nežinau. 1945 m. rudenį KIELA pasitraukė iš<br />

Tirkšlių parapijos, kodėl ir kur jis dabar yra, nežinau.<br />

KLAUSIMAS: Jūs sakėte GUSTAIČIUI, kad jis paslėptų MISEVIČIŲ?<br />

ATSAKYMAS: Taip, sakiau. Iškart kai pažadėjau MISEVIČIUI pasikalbėti<br />

su GUSTAIČIU, aš parašiau pastarajam laišką, kuriame pakviečiau jį<br />

atvykti į kuriją. Kai jis atvyko, paprašiau priimti pas save MISEVIČIŲ.<br />

GUSTAITIS sutiko ir paskui MISEVIČIUS gyveno pas GUSTAITĮ, iš pradžių<br />

Pašilės parapijoje, o nuo 1945 m. balandžio mėnesio iki suėmimo -<br />

Kaltinėnuose, į kur klebonauti buvo perkeltas GUSTAITIS.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!