23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*57 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 135<br />

organų. Aš sutikau juos priimti pas save ir sudaryti sąlygas slapstytis. Kitą<br />

dieną temstant RAMBERGAS su dviem savo draugais atėjo pas mane ir čia<br />

pernakvojo, o kitą rytą aš susitariau su savo pažįstamu Petru VAIGAUSKU<br />

iš Dargiškių kaimo, Raseinių apskrityje, kad jis priimtų šiuos parašiutininkus<br />

pas save ir sudarytų sąlygas jiems slapstytis. Taip jie susipažino ir persikėlė<br />

pas jį, kur gyveno apie du mėnesius.<br />

1945 m. maždaug kovo 8 ar 10 d. atvykęs į Telšius pas vyskupą- sėdintį<br />

prieš mane kaltinamąjį BORISEVICIŲ, aš sutikau savo pažįstamą<br />

MISEVIČIŲ, kuris sakė, kad slapstosi nuo Tarybų valdžios organų, kaip<br />

vokiečių bendrininkas - burmistras. MISEVIČIUS papasakojo, kad iki tol<br />

jis buvo KUBILIAUS gaujoje, kur įsigijo fiktyvų dokumentą. BORISE­<br />

VIČIAUS ir paties MISEVIČIAUS prašomas, aš sutikau priimti pas save<br />

MISEVIČIŲ. Taip MISEVIČIUS nelegaliai gyveno pas mane iki 1946 m.<br />

sausio 17 d., kai mes abu kartu buvome suimti.<br />

Būtina pažymėti tai, kad MISEVIČIUI gyvenant pas mane aš jam papasakojau<br />

apie tuos parašiutininkus. 1945 m. kovo 12 aš buvau išvykęs į<br />

Kražius. Man po 6 ar 7 dienų grįžus, MISEVIČIUS papasakojo, kad buvo<br />

atėję minėtieji parašiutininkai ir domėjosi, kaip būtų galima užmegzti ryšį<br />

su užsieniu, t. y. su jiems vadovaujančiu žvalgybos organu. Pasak MISE­<br />

VIČIAUS, jis jiems pažadėjo padėti susisiekti su vokiečių žvalgybos organu<br />

per gaujos vadeivą KUBILIŲ-„BALį“, kuris turėjo radijo siųstuvą<br />

(tai man sakė pats MISEVIČIUS). Apie kovo 18-20 d. VA1GAUSKO<br />

duktė Valerija VAIGAUSKAITĖ atnešė man šių parašiutininkų radiogramą,<br />

kurią jie prašė mane ir MISEVIČIŲ perduoti pagal paskirtį. Radiograma<br />

buvo trumpa, parašyta lietuvių kalba, joje pranešama, kad kažkoks<br />

KARPINSKIS, pasirodė, esąs NKVD agentas, todėl būtina su juo<br />

nutraukti ryšius. Taip pat joje buvo sąlyginiai šifruoti įrašai. Šią radiogramą<br />

su savo rašteliu MISEVIČIUS po kelių dienų pasiuntė į Telšius<br />

kaltinamajam BORISEVIČIUI, kad perduotų KUBILIUI. Tai man papasakojo<br />

pats MISEVIČIUS, kai aš grįžau iš Kaltinėnų, kur greitai turėjau<br />

persikelti nuolat gyventi.<br />

MISEVIČIUS sakė, kad radiogramą jis pasiuntė per ūkininką DER­<br />

VINSKĄ, kuris vežė bulves Telšių kunigų seminarijai. 1945 m. balandžio<br />

9-10 d. turėjau nuvažiuoti tarnybiniais reikalais į Telšius. Prieš man išvyks-

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!