23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*14 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 49<br />

ATSAKYMAS: Mano priešiška Tarybų Sąjungai veikla vokiečių kariuomenės<br />

okupacijos metais pasireiškė tuo, kad aš 1943 m. liepos 8 d. Telšių<br />

vyskupijos kunigams ir tikintiesiems paskelbiau labai priešišką Tarybų Sąjungai<br />

ganytojišką laišką, kuriame šmeižikiškai teigiau, kad esą „atėjus bolševikams<br />

tauta pateko į tikrą vergovę... žmonės neturėjo jokių teisių..daug<br />

nekaltų žmonių sėdėjo kalėjimuose". Tame pat laiške aš priešiškai nusiteikęs<br />

Tarybų Sąjungos atžvilgiu griežtai kritikavau Tarybų valdžios organų<br />

veiksmus Lietuvą prijungus prie Tarybų Sąjungos. Siekdamas nuteikti tikinčiuosius<br />

prieš bolševikus, tvirtinau, kad esą Tarybų valdžia vertė žmones<br />

elgtis prieš jų įsitikinimus, skieidžiau šmeižtiškus gandus apie masinį<br />

lietuvių naikinimą, vykdytą bolševikų, apie Tarybų valdžios organų šventvagiškus<br />

veiksmus ir apie kunigų represavimą esą tik dėl grynai religinės<br />

veiklos.<br />

Šmeižtiškai tvirtinau, kad Tarybinė konstitucija esą egzistuoja tik popieriuje,<br />

o praktiškai nevykdoma, juodinau marksizmo-leninizmo teorijos<br />

pradininkus. Liūdėjau, kad „lietuvių tautai teko nelaimė patirti bolševikinę<br />

vergovę" ir džiaugiausi, kad „jau dveji metai, kaip Dievo malonės dėka<br />

Lietuva išvaduota nuo raudonojo bolševizmo". Lietuvius, kurie pritarė komunistinėms<br />

idėjoms ir bendradarbiavo su Tarybų valdžios organais, vadinau<br />

išdavikais ir skleidžiau apie juos įvairius šmeižtiškus prasimanymus.<br />

Gąsdinau šiuos žmones „Dievo bausme" ir raginau juos pasitaisyti, cituodamas<br />

žodžius iš Evangelijos: „tas, kuris ragina kitą netikėti manimi, vertas<br />

to, kad jam ant kaklo būtų pririštas akmuo ir paskandintas jūros gilumoje".<br />

Šis laiškas buvo išspausdintas spaustuvėje 130 egzempliorių ir išsiuntinėtas<br />

į visas Telšių vyskupijos parapijas.<br />

KLAUSIMAS: Kokie motyvai Jus paskatino 1943 m. liepos 8 d. paskelbti<br />

antitarybinį ganytojišką laišką Telšių vyskupijos kunigams ir tikintiesiems?<br />

ATSAKYMAS: Aš tai padariau pagal tiesioginį savo viršininko, Telšių<br />

vyskupo STAUGAIČIO, kurio padėjėju tuo metu dirbau,paliepimą.<br />

STAUGAITIS staigiai mirė nuo stenokardijos priepuolio 1943 m. liepos 8<br />

d. Kokie buvo STAUGAIČIO motyvai, kai jis liepė man parengti šį<br />

ganytojišką laišką, nežinau.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!