23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*100 Vysk. T.Matulionis <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 417<br />

ATSAKYMAS: Kiek prisimenu, sveikinimo PIJUI XII projektas vyskupų<br />

konferencijoje specialiai nebuvo svarstomas, jį perskaitė kiekvienas vyskupas<br />

savarankiškai, o nutarimas dėl jo išsiuntimo į Romą nebuvo priimtas,<br />

nes jau buvo aišku, jog dėl susiklosčiusios karo fronte padėties 2-ojo Eucharistinio<br />

kongreso, numatyto surengti 1944 metų birželio mėnesį, surengti<br />

nepavyks.<br />

KLAUSIMAS: Argi iš tikrųjų buvo taip, kaip Jūs sakote?<br />

ATSAKYMAS: Klausimas, pritarti ar ne parengtam sveikinimo projektui,<br />

vyskupų konferencijoje nebuvo svarstomas, todėl konferencijoje niekas iš<br />

vyskupų savo nuomonės dėl šio sveikinimo projekto neišsakė.<br />

KLAUSIMAS: Vadinasi, <strong>vyskupai</strong> pritarė sveikinimo PIJUI XII projektui?<br />

ATSAKYMAS: Nei pritarimo, nei prieštaravimų dėl sveikinimo PIJUI XII<br />

projekto <strong>vyskupai</strong> nepareiškė.<br />

KLAUSIMAS: Kaip praktiškai turėjo būti perduotas sveikinimas PIJUI XII?<br />

ATSAKYMAS: <strong>Lietuvos</strong> vyskupų konferencijoje, vykusioje 1943 metų<br />

rudenį Kaune, buvo susitarta, kad sveikinimo projektas bus išsiuntinėtas<br />

vyskupijoms kartu su specialiai parengtais lapais, kur turėjo būti surinkti<br />

<strong>Lietuvos</strong> tikinčiųjų katalikų parašai. Parašus turėjo rinkti bažnyčių klebonai.<br />

Dėl man nežinomų priežasčių šis <strong>Lietuvos</strong> vyskupų konferencijos nutarimas<br />

nebuvo įvykdytas.<br />

KLAUSIMAS: Koks buvo visų <strong>Lietuvos</strong> tikinčiųjų katalikų pasirašyto<br />

sveikinimo PIJUI XII tikslas?<br />

ATSAKYMAS: Tam, kad būtų parodyta, jog <strong>Lietuvos</strong> katalikai tvirtai laikosi<br />

tikėjimo ir sveikina PIJŲ XII - kaip ištikimybės Apaštalų Sostui išraiška.<br />

KLAUSIMAS: Kodėl sveikinimo PIJUI XII projektas buvo išimtinai itin<br />

antitarybinis, grubiai šmeižiantis Tarybų Sąjungą ir Bolševikų partiją?<br />

ATSAKYMAS: Aš manau, kad sveikinimo projekte buvo išdėstytos visų<br />

<strong>Lietuvos</strong> tikinčiųjų nuotaikos ir lūkesčiai Tarybų valdžios ir bolševizmo<br />

atžvilgiu.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!