23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*117 Vysk. T.Matulionis <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 451<br />

ATSAKYMAS: Kaišiadorių katedroje, virš kunigų persirengimo kambario,<br />

yra patalpa, kur saugomi įvairūs Kaišiadorių kurijos dokumentai, manau,<br />

kad tarp šių dokumentų yra ir rinkinys, apie kurį aš pasakojau.<br />

1945 metų pavasarį kunigų persirengimo kambaryje, virš spintos, aš<br />

vyskupo MATULIONIO nurodymu paslėpiau aplanką, kur buvo ypatingi<br />

įgaliojimai tuo atveju, kai neįmanoma susisiekti su popiežiumi.<br />

KLAUSIMAS: Kur dar buvo slepiami Kaišiadorių kurijos dokumentai?<br />

ATSAKYMAS: Aš žinau, kad, prieš Tarybinei armijai išlaisvinant <strong>Lietuvos</strong><br />

TSR teritoriją iš vokiečių grobikų, dalis Kaišiadorių kurijos dokumentų<br />

buvo nusiųsti į Čiobiškio parapiją, tačiau kokie, - nežinau, nes, dokumentus<br />

atrenkant, nedalyvavau. Į Čiobiškio parapiją dokumentų siuntimu rūpinosi<br />

prelatas LABUKAS ir vyskupas MATULIONIS.<br />

KLAUSIMAS: Ar Tarybinei armijai išlaisvinus <strong>Lietuvos</strong> TSR teritoriją iš<br />

vokiečių grobikų, vyskupas buvo pasikvietęs pasitarti kunigus?<br />

ATSAKYMAS: 1944 metų rudenį vyskupas MATULIONIS surengė pasitarimą<br />

su Kaišiadorių kurijos 29 dekanais.<br />

KLAUSIMAS: Kokius nurodymus šiame pasitarime davė vyskupas MA­<br />

TULIONIS?<br />

ATSAKYMAS: Pasitarime su dekanais 1944 metų rudenį vyskupas informavo<br />

apie 1944 metų rugsėjo mėnesį Ukmergėje vykusią vyskupų konferenciją<br />

ir davė nurodymą mokyti religijos bažnyčiose, nes Tarybų valdžia<br />

uždraudė tikybos dėstymą mokyklose. Be to, dekanų pasitarime buvo svarstomi<br />

ekonominiai klausimai, taip pat buvo pranešta, kad kunigų seminarija<br />

veiks toliau ir kad kunigai atleidžiami nuo karinės prievolės.<br />

KLAUSIMAS: Jūs sakėte, kad pasitarime su dekanais vyskupas MATULIO­<br />

NIS informavo apie vyskupų konferenciją. Papasakokite apie tai smulkiau?<br />

ATSAKYMAS: 1944 metų rugpjūčio mėnesį vyskupas MATULIONIS<br />

man įteikė laišką ir liepė jį nuvežti Panevėžio vyskupijos vyskupui PAL­<br />

TAROKUI, kartu vyskupas MATULIONIS man sakė, kad aš su vyskupu<br />

PALTAROKU suderinčiau vyskupų konferencijos laiką ir vietą, o esant<br />

reikalui nuvykčiau į Kauną ir ten informuočiau apie vyskupų konferenciją<br />

Kauno vyskupijos arkivyskupo pavaduotoją prelatą JAKUBAUSKĄ.<br />

29 Turėtų būti - vyskupijos.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!