23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*52 Arkivysk. M.Reinys <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 677<br />

ATSAKYMAS: Kokius klausimus konkrečiai mes su PIONTKOVSKIU<br />

svarstėme, negaliu pasakyti, tačiau gali būti, kad mes kalbėjome apie bažnyčių<br />

registraciją.<br />

KLAUSIMAS: Mums žinoma, kad susitikę su PIONTKOVSKIU Jūs tarėtės,<br />

kokios pozicijos katalikų bažnyčios dvasininkija turi laikytis bažnyčių<br />

registracijos, bažnytinių komitetų kūrimo ir lenkų išvykimo į Lenkiją klausimais.<br />

Ar Jūs bandysite paneigti mūsų duomenis?<br />

ATSAKYMAS: Aš neneigsiu, kad mes svarstėme šiuos klausimus, tačiau<br />

svarstymo pobūdžio aš gerai neprisimenu.<br />

KLAUSIMAS: Mes žinome, kad Jūs davėte nurodymus PIONTKOVSKIUI<br />

dėl bažnyčių registracijos, bažnytinių komitetų ir lenkų išvykimo į Lenkiją.<br />

Papasakokite apie tai.<br />

ATSAKYMAS: Kadangi PIONTKOVSKIS nebuvo man pavaldus, aš negalėjau<br />

duoti jam jokių nurodymų, taip pat ir minėtų. Aš pasakiau tik savo<br />

nuomonę šiais klausimais.<br />

KLAUSIMAS: Kokią nuomonę šiais klausimais Jūs pasakėte PIONT­<br />

KOVSKIUI?<br />

ATSAKYMAS: Dėl bažnyčių registracijos ir bažnytinių komitetų sudarymo<br />

aš negalėjau pasakyti konkrečios nuomonės, nes nebuvau susipažinęs<br />

su įstatymu dėl bažnyčių registracijos, bažnytinių komitetų sudarymo ir su<br />

pačia registracijos sutartimi. Aš tik pažymėjau, kad dėl bažnyčių registracijos<br />

ir bažnytinių komitetų sudarymo reikia būti labai atsargiems.<br />

Ta pačia proga aš priminiau, kad analogiškas atvejis buvo 1905 m.<br />

Prancūzijoje, kai ten buvo priimtas Bažnyčios atskyrimo nuo valstybės įstatymas.<br />

Šis įstatymas numatė steigti religinio kulto bendruomenes, kurioms<br />

turėjo būti perduotas bažnyčių valdymas. Jų reikšmė lygiavertė bažnytiniams<br />

komitetams. PIJUS X uždraudė katalikams steigti religinio kulto<br />

bendruomenes, nes jose nebuvo garantuotos vyskupo teisės.<br />

Aš pažymėjau, kad ir dabar bažnyčių registracija ir bažnytinių komitetų<br />

sudarymas turi neapriboti vyskupo teisių bažnyčių, parapijų ir kunigų atžvilgiu.<br />

Nepavaldžių vyskupui bažnytinių komitetų kūrimas, mano manymu,<br />

negalimas, tačiau ar tokią nuomonę aš išreiškiau PIONTKOV­<br />

SKIUI, neprisimenu.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!