23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

* 17 Arkivysk. M.Reinys <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 607<br />

1925 m. rugsėjo mėnesį, pasiūlius ministrui pirmininkui BISTRUI, tapau<br />

<strong>Lietuvos</strong> ministrų kabineto nariu ir iki 1926 m. balandžio mėnesio užėmiau<br />

užsienio reikalų ministro postą.<br />

KLAUSIMAS: Papasakokite apie savo dalyvavimą konferencijoje, išrinkusioje<br />

<strong>Lietuvos</strong> Tarybą.<br />

ATSAKYMAS: Lietuvių konferencija, išrinkusi <strong>Lietuvos</strong> Tarybą buvo surengta<br />

1917 m. rugsėjo mėnesį. Joje dalyvavo apie 220 žymiausių lietuvių<br />

inteligentų. Dalyvauti joje mane pakvietė komisija, į kurios sudėtį įėjo<br />

SMETONA, ŠAULYS ir kt.<br />

Konferencija vyko penkias dienas. Buvo išrinkta <strong>Lietuvos</strong> Taryba, turėjusi<br />

atlikti vyriausybės funkcijas. Vadovaujantį jos branduolį sudarė SME­<br />

TONA, ŠILINGAS ir STAUGAITIS. Konferencija paskelbė apie <strong>Lietuvos</strong><br />

išėjimą iš Tarybinės Rusijos sudėties ir sudarymą savarankiškos <strong>Lietuvos</strong><br />

valstybės, kurios pobūdį buvo pavesta nustatyti Steigiamajam seimui, kuris<br />

įvyko 1920 m. Kaune.<br />

KLAUSIMAS: Ar Jūs kalbėjote šioje konferencijoje?<br />

ATSAKYMAS: Konferencijos metu aš sakiau vieną kalbą, tačiau apie ką<br />

kalbėjau, negaliu prisiminti.<br />

KLAUSIMAS: Ar Jūs buvote išrinktas į <strong>Lietuvos</strong> Tarybą?<br />

ATSAKYMAS: Ne.<br />

KLAUSIMAS: Kokias sutartis rengiant ir sudarant Jūs dalyvavote, būdamas<br />

<strong>Lietuvos</strong> užsienio reikalų ministru?<br />

ATSAKYMAS: Užsienio reikalų ministru aš buvau septynis mėnesius. Per<br />

šį laiką aš parengiau nepuolimo sutartį su Tarybų Sąjunga; rengiant kokias<br />

nors kitas sutartis aš nedalyvavau. 1926 m. kovo mėnesį dalyvavau Tautų<br />

Lygos 8 posėdyje Ženevoje, kuriame buvo sprendžiamas Vokietijos stojimo<br />

į Tautų Lygą klausimas.<br />

KLAUSIMAS: Anksčiau Jūs sakėte, kad 1926 m. išstojote iš Krikščionių<br />

demokratų partijos. Ar po to dalyvavote politinėje veikloje?<br />

ATSAKYMAS: 1926 m. balandžio 5 d. popiežius PIJUS XI mane paskyrė<br />

tituliniu vyskupu ir Vilkaviškio vyskupo koadjutorium. Dėl šio paskyrimo<br />

aš išstojau iš Krikščionių demokratų partijos ir daugiau politinėje veikloje<br />

nebedalyvavau.<br />

KLAUSIMAS: Žinoma, kad Jūs dalyvavote Katalikų akcijos, kuri buvo<br />

politinė organizacija, veikloje. Tad kodėl Jūs teigiate, kad nuo 1926 m. nebedalyvavote<br />

politinėje veikloje?<br />

8 Tautų Sąjunga (Lyga) - tarpukariu veikusi tarptautinė saugumo organizacija, įkurta<br />

Versalio taikos konferencijoje.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!