Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme
23.01.2023 • Views
Share Embed Flag

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS
ePAPER READ
marius.dyglys

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

START NOW

*12 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 45<br />

KLAUSIMAS: Kokių antitarybinių dokumentų Jus dar turite ir kur jie saugomi?<br />

ATSAKYMAS: Bažnyčioje, kartu su savo knygomis, laikiau ir ten turi būti<br />

dvi antitarybinės knygelės, išleistos vokiečių okupacijos metais: PETRUI­<br />

ČIO „Kaip jie mus sušaudė“ ir DOVYDĖNO, kurios pavadinimo neprisimenu.<br />

Abi jos buvo aštraus antitarybinio turinio.<br />

KLAUSIMAS: Kas tokie buvo PETRUITIS 5 ir DOVYDĖNAS 6 ?<br />

ATSAKYMAS: PETRUITIS buvo <strong>Lietuvos</strong> armijos pulkininkas, dabar jau<br />

miręs. DOVYDĖNAS prie Tarybų valdžios buvo <strong>Lietuvos</strong> TSR Aukščiausiosios<br />

Tarybos deputatas. Asmeniškai nei su PETRUIČIU, nei su DOVY­<br />

DĖNU aš nebuvau pažįstamas, todėl negaliu apie juos pasakyti ką nors<br />

daugiau, taip pat ir to, kur šiuo metu yra DOVYDĖNAS.<br />

KLAUSIMAS: Kokiu tikslu Jūs laikėte antitarybines knygas?<br />

ATSAKYMAS: Aš laikiau minėtas antitarybinio turinio knygas norėdamas<br />

susipažinti su jų turiniu, tačiau DOVYDĖNO knygos aš taip ir nespėjau<br />

perskaityti. Be to, kai ką iš PETRUIČIO knygos aš panaudojau rengdamas<br />

savo kreipimąsi į tikinčiuosius [ganytojo laišką], išleistą 1943 m. liepos 8<br />

d., kurio turinys buvo itin antitarybinis.<br />

KLAUSIMAS: Kuo dar pasireiškė Jūsų priešiška Tarybų Sąjungai veikla<br />

1940-1941 m.?<br />

ATSAKYMAS: 1941 m. gegužės 25 d. Kaune vyko <strong>Lietuvos</strong> vyskupų konferencija.<br />

Prieš konferenciją visi <strong>vyskupai</strong> susirinko Kauno arkivyskupo<br />

SKVIRECKO (vokiečių išvežtas į Vokietiją) bute ir, apsvarstę Tarybų valdžios<br />

požiūrį į Bažnyčią, pasirašė kreipimąsi [memorandumą] Tarybinei<br />

vyriausybei, kuriame buvo tvirtinama, kad Tarybų valdžia esą nevykdo Tarybinės<br />

konstitucijos, nes neleidžia Bažnyčiai naudotis teisėmis, numatytomis<br />

konstitucijoje (žodžio ir spaudos laisvė), taip pat protestuojama prieš<br />

kunigų suėmimus.<br />

5 Jonas Petruitis (1891-1943) - <strong>Lietuvos</strong> armijos pulkininkas, nepriklausomybės kovų<br />

dalyvis. 1940 m. pabaigoje sovietų valdžios buvo suimtas ir turėjo būti sušaudytas Červenėje,<br />

tačiau jam pavyko pabėgti. Vyskupo minimoje knygoje aprašė kalinimą ir žudynes Červenėje.<br />

6 Liudas Dovydėnas - rašytojas ir publicistas. 1940 m. buvo išrinktas į vadinamąjį Liaudies<br />

seimą, dirbo LSSR Švietimo liaudies komisariate. Vokiečių okupacijos metais apie šį<br />

savo gyvenimo etapą paskelbė atsiminimus, kuriuos turbūt ir mini vyskupas. Po karo pasitraukė<br />

į Vakarus.

logo

products

Resources

Company

Terms of service
Privacy policy
Cookie policy
Cookie settings
Imprint
Change language
Made with love in Switzerland
© 2024 Yumpu.com all rights reserved

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!