23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*93 Arkivysk. M.Reinys <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 757<br />

<strong>Lietuvos</strong> TSR prokuratūrai. <strong>Lietuvos</strong> TSR aukščiausiojo teismo Teisminei<br />

baudžiamųjų bylų kolegijai<br />

PROTESTAS<br />

priežiūros tvarka REINIO M. J.<br />

baudžiamojoje byloje<br />

<strong>Lietuvos</strong> TSR valstybės saugumo organų 1947 m. birželio 9 d. nutarimu<br />

buvo suimtas ir ypatingojo pasitarimo prie TSRS valstybės saugumo<br />

komiteto 1947 m. lapkričio 15 d. nutarimu už antitarybinę veiklą 8 metams<br />

įkalintas, konfiskuojant turtą.<br />

Mečislovas REINYS, Jeronimo, gim. Madagaskaro km. Zarasų rajone,<br />

<strong>Lietuvos</strong> TSR, išsilavinimas - aukštasis teologinis.<br />

M. REINYS buvo kaltinamas tuo, kad nuo 1917 iki 1940 m. būdamas vienu<br />

iš krikščionių demokratų partijos organizatorių, aktyviai vykdė priešišką<br />

Tarybų Sąjungai propagandą, rašė antitarybinius šmeižikiškus straipsnius.<br />

Didžiojo Tėvynės karo metais padėjo fašistiniams okupantams, fašistinėje<br />

spaudoje sistemingai publikavo antitarybinius straipsnius, sakė pamokslus,<br />

kuriuose kvietė į kovą prieš Tarybų valdžią.<br />

1944 m. rugsėjo mėnesį Ukmergėje dalyvavo nelegaliame vyskupų pasitarime,<br />

kur buvo svarstomi pasipriešinimo Tarybų valdžios priemonėms, turėjusioms<br />

užtikrinti bažnyčios atskyrimą nuo valstybės, būdai. T. y. įvykdžius nusikaltimus,<br />

numatytus RTFSR BK 17-58-la, 58-10 2 d. ir 58-11 straipsniais.<br />

Ypatingojo pasitarimo nutarimas turi būti panaikintas ir byla nutraukta<br />

dėl sekančių aplinkybių.<br />

M. REINYS neteisėtai pripažintas kaltu už veiklą buržuazinės <strong>Lietuvos</strong><br />

laikotarpyje, t. y. tuo laiku, kada šioje teritorijoje RTFSR BK negaliojo.<br />

M. REINIO veikla 1940-1947 m. tardymu charakterizuojama kaip antitarybinė,<br />

priešiška, tuo tarpu jo veikla, kaip matyti iš bylos medžiagos, pasireiškė<br />

siekimu išsaugoti bažnyčios ir religijos interesus.<br />

Tokiu būdu M. REINYS buvo nepagrįstai pripažintas kaltu ir įkalintas.<br />

Vadovaudamasis LTSR BPK 422 str. 1 d.,<br />

prašau:<br />

Ypatingojo pasitarimo prie TSRS valstybės saugumo komiteto 1947 m.<br />

lapkričio 15 d. nutarimą Mečislovo REINIO atžvilgiu panaikinti ir bylą<br />

nutraukti, nesant jo veikloje nusikaltimo sudėties.<br />

<strong>Lietuvos</strong> TSR prokuroras<br />

3 klasės valstybės justicijos patarėjas L. SABUTIS (parašas)<br />

Pažyma: byla patikrinta ryšium su Vilniaus arkivyskupijos Kurijos prašymu.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!