23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*63 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 147<br />

Kaltinamojo Vincento BORISEVIČIAUS, Augustino s.<br />

1946 m. birželio 11 d.<br />

TARDYMO PROTOKOLAS<br />

Tardymas pradėtas 17 val. 10 min.<br />

Tardymas baigtas 24 val.<br />

KLAUSIMAS: Jūs perskaitėte nutarimą dėl pareiškimo papildomo kaltinimo<br />

Jums pagal RTFSR BK 58-11 str., t. y. dėl to, kad Jūs dirbdamas antitarybinį<br />

darbą bendradarbiavote su banditų formuotės vadovais KUBILIUMI<br />

ir JAZDAUSKU bei nacionalistinio pogrindžio dalyviais MISEVIČIUMI ir<br />

GUSTAIČIU, visi kartu Jūs palaikėte nusikalstamus ryšius su vokiečių parašiutininkais.<br />

Ar Jūs supratote pareikšto kaltinimo esmę ir ar prisipažįstate kaltas<br />

dėl to?<br />

ATSAKYMAS: Kaltinimą supratau, kaltas dėl pareikšto kaltinimo pagal<br />

RTFSR BK 58-11 str. visiškai prisipažįstu. Kartu noriu papasakoti, kad, be<br />

tos antitarybinės veiklos, kurią aš vykdžiau iki suėmimo ir apie kurią aš<br />

išsamiai pasakojau ankstesnių tardymų metu, šiuo metu neneigiu, kad palaikiau<br />

ryšius su gaujų vadeivomis KUBILIUMI ir JAZDAUSKU, kurie ne<br />

kartą buvo susitikę su manimi tartis dėl materialinės pagalbos jų gaujai apsirūpinti<br />

maisto produktais.<br />

Be to, palaikiau nusikalstamus ryšius su MISEVIČIUMI ir GUSTAI­<br />

ČIU. [...] Maždaug 1945 m. vasario pabaigoje pas mane į Telšių kuriją<br />

užėjo mano senas geras pažįstamas MISEVIČIUS kartu su gaujos vadeiva<br />

JAZDAUSKU. Pokalbio metu MISEVIČIUS papasakojo, kad jis, kaip<br />

buvęs burmistras ir vokiečių bendrininkas, slapstosi nuo Tarybų valdžios<br />

organų. Pasak MISEVIČIAUS, iki tol jis buvo minėto JAZDAUSKO gaujoje,<br />

kur įsigijo fiktyvų dokumentą. Jis prašė mane padėti jam slapstytis<br />

nuo Tarybų valdžios organų. Aš pažadėjau jam padėti ir pasiūliau šiuo<br />

klausimu pakalbėti su Pašilės parapijos klebonu GUSTAIČIU, daviau<br />

pastarojo adresą ir pažadėjau pats pasikalbėti su GUSTAIČIU. Tatai vėliau<br />

ir padariau. Šio susitikimo metu MISEVIČIUS mane supažindino su<br />

JAZDAUSKU, kuris mane paprašė padėti jų gaujai maisto produktais.<br />

Gerai suprasdamas gaujų reikmes, aš JAZDAUSKUI daviau 20-25 kg<br />

rūkytos mėsos. Po to pavaišinau MISEVIČIŲ ir JAZDAUSKĄ pusryčiais<br />

ir jie išėjo į savo gaują.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!