23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*138 Vysk. T.Matulionis <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 493<br />

ATSAKYMAS: Žinau, kad pasirengimo kongresui vyriausiajam komitetui<br />

vadovavo vyskupas BRIZGYS, kitų jo narių nežinau.<br />

Į vyriausiąjį komitetą iš Kaišiadorių vyskupijos vyskupas MATULIO­<br />

NIS buvo paskyręs mane, tačiau aš nė viename komiteto posėdyje nedalyvavau<br />

ir negavau jokio kvietimo.<br />

KLAUSIMAS: Kodėl būtent Jus MATULIONIS paskyrė Kaišiadorių vyskupijos<br />

atstovu vyriausiajame komitete?<br />

ATSAKYMAS: Aš manau, kad MATULIONIS mane paskyrė atsovu į vyriausiąjį<br />

komitetą dėl to, kad užėmiau vieną iš svarbiausių postų vyskupijoje,<br />

kitokių priežasčių nežinau.<br />

KLAUSIMAS: Kokius nurodymus Jums davė MATULIONIS, skirdamas<br />

atstovu į į vyriausiąjį komitetą?<br />

ATSAKYMAS: Nurodymų iš MATULIONIO aš negavau. Galbūt juos būčiau<br />

gavęs, jeigu būčiau vykęs į vyriausiojo komiteto posėdžius Kaune,<br />

tačiau man neteko dalyvauti šio komiteto posėdžiuose.<br />

KLAUSIMAS: Kokie buvo [kongreso] sušaukimo ir 2-ojo tautinio Eucharistinio<br />

kongreso politiniai tikslai?<br />

ATSAKYMAS: Iš ganytojiškų laiškų, pateiktų kongreso sušaukimo proga.<br />

ir sveikinimo, kurį buvo ketinama pasiųsti popiežiui su <strong>Lietuvos</strong> visų<br />

katalikų parašais, projekto aš padariau išvadą, kad kongresas, be grynai<br />

religinių tikslų, turėjo sužadinti nacionalinius lietuvių tautos jausmus, sutelkti<br />

ją kovai prieš bolševizmą ir Tarybų valdžią, dėl <strong>Lietuvos</strong> išstojimo<br />

iš Tarybų Sąjungos sudėties, pasinaudojant karo metu susidariusia tarptautine<br />

situacija.<br />

KLAUSIMAS: Kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis Jūs susipažinote su<br />

sveikinimo popiežiui tekstu 2-ojo nacionalinio Eucharistinio kongreso<br />

proga?<br />

ATSAKYMAS: Tiksliai atsakyti į šį klausimą negaliu, bet su šiuo dokumentu<br />

aš susipažinau Kaišiadorių kurijoje, galbūt su juo mane supažindino<br />

vyskupas MATULIONIS, nors to tvirtinti negaliu.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!