23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*18 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 57<br />

tam tikro laiko JAZDAUSKAS gavo iš Kalvarijos parapijos kunigo produktų<br />

„Vanagų“ gaujoms. Šie produktai buvo jam duoti Jūsų nurodymu. Ar<br />

Jūs tai pripažįstate?<br />

ATSAKYMAS: Ne, aš to nepripažįstu. Aš nuo 1944 m. liepos mėnesio su<br />

kunigu POLONSKIU nebuvau susitikęs ir jam jokių nurodymų dėl maisto<br />

produktų tiekimo „Vanagų“ gaujoms nedaviau. Taip pat nieko nežinau, ar<br />

JAZDAUSKAS ar kas kitas iš „Vanagų” gaujų gavo iš Kalvarijos parapijos<br />

kunigų maisto produktų. Nei KUBILIUI, nei JAZDAUSKUI aš nerekomendavau<br />

dėl maisto produktų jų gaujoms kreiptis į Kalvarijos kleboną.<br />

KLAUSIMAS: Ar Jūs važiavote į Alsėdžius susitikti su „Vanagų“ gaujų<br />

vadovybe?<br />

ATSAKYMAS: Taip, važiavau. 1944 m. liepos mėn., atvykęs pas Alsėdžių<br />

parapijos kleboną BUTKŲ, aš jam papasakojau, su kokiu tikslu atvažiavau,<br />

ir paprašiau, kad jis man padėtų susitikti su „Vanagų" gaujos vadovybe,<br />

tačiau BUTKUS nenorėjo su jais susitikinėti, kad nesusikompromituotų<br />

ateityje Tarybų valdžios akyse, ir bandė išsisukti. Matydamas mano atkaklumą,<br />

pasiuntė vieną iš bažnyčios tarnų ar vietos gyventojų pas „Vanagų"<br />

gaujų vadus pranešti, kad aš noriu su jais pasikalbėti. Po kiek laiko pas<br />

BUTKŲ į namus atėjo „Vanagų" gaujos vadas, prisistatęs kaip buvęs <strong>Lietuvos</strong><br />

armijos pulkininkas. Jo pavardės aš neprisimenu, nes nei iki tol, nei<br />

vėliau su juo daugiau nebuvau susitikęs. Iš pažiūros apie 40 metų amžiaus,<br />

mažo ūgio, šatenas, kur dirbo ir gyveno, nežinau. Su juo atėjo ir KAUPAS<br />

(35-37 m., nedidelio ūgio, apkūnus, šatenas), anksčiau dirbęs mokytoju<br />

Telšiuose ar jo apylinkėse, kur gyveno nežinau. Kokį vaidmenį „Vanagų"<br />

gaujose atliko, nežinau. Žinau, kad jo žmona 1941 m. buvo ištremta į Tarybų<br />

Sąjungą 11 . Aš jiems išdėsčiau tikslą, dėl kurio atvykau, ir paprašiau imtis<br />

priemonių, kad vykdomos piktadarybės liautųsi. Pulkininkas man atsakė,<br />

kad Kalvarijoje veikia savarankiška organizacija ir jie negali nieko padaryti,<br />

kad būtų nutrauktos mano paminėtos piktadarybės, nes ši organizacija<br />

jiems esanti nepavaldi. KAUPAS šiame pokalbyje aktyviai nedalyvavo,<br />

apsiribodamas keliomis pastabomis. Daugiau šio susitikimo metu jokių<br />

klausimų nesvarstėme.<br />

KLAUSIMAS: Kuo pasireiškė Jūsų nusikalstamas ryšys su KAUPU po šio<br />

susitikimo?<br />

11 Vysk. V. Borisevičius greičiausiai buvo susitikęs su LLA „Vanagų" Telšių rinktinės<br />

vadais pulk. P. Budraičiu ir S. Kaupu-.,Dėde".

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!