23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*49 Vysk. T.Matulionis <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 315<br />

Suimtojo Teofiliaus MATULIONIO, Jurijaus s.,<br />

TARDYMO PROTOKOLAS<br />

1947 m. sausio 29 d.<br />

Tardymas pradėtas 12 valandą<br />

Tardymas baigtas 17 valandą<br />

KLAUSIMAS: Mes turime duomenų apie tai, kad Jūs draudėte Jums pavaldiems<br />

dvasininkams pasirašyti laišką drg. Stalinui ryšium su Tarybų<br />

valdžios penkmečiu Lietuvoje ir davėte nurodymą, kad jie ragintų tikinčiuosius<br />

nepasirašyti šio laiško. Ar Jūs tai pripažįstate?<br />

ATSAKYMAS: 1945 metų liepos mėnesį Kaišiadorių valsčiaus partorgas<br />

su dar trim keturiais žmonėmis, kurių pavardžių aš nežinau, surengė Kaišiadorių<br />

kurijos darbuotojų susirinkimą dėl laiško drg. Stalinui siuntimo.<br />

Šiame susirinkime dalyvavo 6-7 žmonės, kurijos darbuotojai, iš dvasininkų<br />

buvau tik aš, MATULIONIS.<br />

Po to, kai laiškas drg. Stalinui buvo perskaitytas, visiems dalyvavusiems<br />

buvo pasiūlytąjį pasirašyti. Aš atsisakiau pasirašyti, motyvuodamas<br />

savo atsisakymą tuo, kad dvasininkija nesikiša į politinius reikalus. Kiti<br />

lietuvių tautybės kurijos darbuotojai laiško taip pat nepasirašė, pasirašė tik<br />

du rusų tautybės kurijos darbuotojai.<br />

Man pavaldiems dvasininkams pasirašyti laišką drg. Stalinui aš nedraudžiau<br />

ir nurodymo raginti tikinčiuosius nepasirašyti nedaviau. Galbūt kai<br />

kurie kunigai, remdamiesi tuo, kad aš buvau davęs bendrą nurodymą nesikišti<br />

į politinių klausimų sprendimą ir per bažnyčią nevykdyti jokių Tarybų<br />

valdžios priemonių, interpretavo tai kaip draudimą pasirašyti ir laišką drg.<br />

Stalinui. Bet aš kartoju, kad jokių nurodymų kunigams, kaip jie turi elgtis<br />

vienokiu ar kitokiu politinių kampanijų vykdymo metu, atskirai nedaviau,<br />

daviau tik bendrą nurodymą nesikišti į politiką ir bažnyčią naudoti tik Kristaus<br />

mokymui propaguoti.<br />

KLAUSIMAS: Kai kurie Jums pavaldūs kunigai patys nepasirašė laiško<br />

drg. Stalinui ir ragino to nedaryti tikinčiuosius, remdamiesi tuo, kad Jūs<br />

kaip vyskupas jiems tai uždraudėte.<br />

ATSAKYMAS: Tai netiesa. Kiek pamenu, aš su niekuo iš kunigų netgi<br />

nekalbėjau, kaip jie turi elgtis renkant parašus drg. Stalino laiškui.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!