23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*42 Vysk. T.Matulionis <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 301<br />

Man pavaldūs dvasininkai, bažnyčiose supažindindami tikinčiuosius su<br />

mano antitarybinio turinio ganytojiškais laiškais iš esmės dirbo antitarybinį<br />

darbą pagal mano nurodymus, tačiau, rašydamas cirkuliarą ir ganytojiškus<br />

laiškus, aš neturėjau tikslo kovoti prieš Tarybų valdžią nes Tarybų valdžia<br />

Lietuvoje tuo metu neegzistavo ir aš nebuvau tikras, kad ji vėl bus atkurta,<br />

o jeigu Tarybų valdžia vis dėlto Lietuvoje būtų atkurta, aš norėjau, kad tikintys<br />

lietuviai laikytųsi religijos, nepasiduotų bolševikų ir jų sukurtų organizacijų<br />

vykdomai antireliginei propagandai.<br />

Po vokiečių išvijimo iš <strong>Lietuvos</strong> aš daviau nurodymą kunigams, kad jie<br />

nesiveltų į politiką ir neleistų naudoti bažnyčios Tarybų valdžios politinių<br />

ar ekonominių priemonių įgyvendinimo tikslams. Iš dalies aš nepritariau,<br />

kad bažnyčiose būtų skelbiami visokie atsišaukimai, smerkiantys banditizmą<br />

Lietuvoje, nes, mano nuomone, tai nebuvo radikali priemonė banditizmui<br />

likviduoti, radikalesnė priemonė galėjo būti dvasininkų skelbiamos<br />

krikščioniškos tiesos ir moralė.<br />

Aš pripažįstu, kad du kartus skaičiau antitarybinę nelegalią spaudą<br />

leidžiamą nacionalistinio pogrindžio Lietuvoje, tai buvo 1945 ar 1946 metais,<br />

tačiau kas man davė šią literatūrą nepamenu. Perskaitęs aš ją sunaikinau<br />

ir kitiems skaityti nedaviau.<br />

Ryšių su antitarybiniu nacionalistiniu pogrindžiu aš neturėjau, jo niekaip<br />

nerėmiau ir pogrindžio dalyvių neslėpiau savo rezidencijoje. Jeigu Tarybų<br />

valdžios organai ir suėmė ką nors iš pogrindžio dalyvių, gyvenusių<br />

Kaišiadorių kurijos patalpose, aš su šiais asmenimis jokių ryšių neturėjau.<br />

Antitarybiniai susirinkimai mano bute nevyko, antitarybinių provokacinių<br />

gandų aš neskleidžiau.<br />

Protokolas pagal mano žodžius surašytas teisingai,<br />

asmeniškai jį perskaičiau ir pasirašau.<br />

(Vysk. T.MATULIONIO parašas)<br />

Tardė: LTSR MGB Tardymo skyriaus 3-iojo poskyrio<br />

virš. pav. vyr. leitenantas GOLICYNAS<br />

(parašas)

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!