23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*21 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 63<br />

dalyvių papasakojo apie nesutarimus ir parodė JATULIO išleistą atsišaukimą,<br />

tačiau kas tai padarė, dabar visiškai neprisimenu.<br />

KLAUSIMAS: Kada Raudonoji armija išvadavo Telšius ir aplinkinius rajonus?<br />

ATSAKYMAS: Raudonoji armija išvadavo Telšius ir aplinkinius rajonus<br />

1944 m. spalio 8-10 d.<br />

KLAUSIMAS: Kokie buvo Jūsų ryšiai su „Vanagų“ gaujomis po to, kai<br />

Raudonoji armija išvadavo Telšius ir aplinkinius rajonus?<br />

ATSAKYMAS: Ryšiai su „Vanagų“ gaujomis po to, kai Raudonoji armija<br />

išvadavo Telšius ir aplinkinius rajonus, buvo tik tokie: aš keletą kartų buvau<br />

susitikęs su MISEVIČIUM, JAZDAUSKU ir KUBILIUM.<br />

KLAUSIMAS: Išsamiai papasakokite, kada ir dėl ko Jūs buvote susitikęs<br />

su MISEVIČIUM?<br />

ATSAKYMAS: 1945 m. vasario mėnesį pas mane į kuriją užėjo MISEVI­<br />

ČIUS, su kuriuo aš jau labai seniai, gal apie metus, nebuvau susitikęs. MI­<br />

SEVIČIUS papasakojo, kad jis gyvena nelegalioje padėtyje, slapstosi gaujose,<br />

nes prieš kurį laiką po dokumentų patikrinimo bažnyčioje Pakutuvėnų<br />

k.. Telšių apskrityje, jį buvo sulaikę NKGB organai. Netrukus buvo paleistas,<br />

po to vėl ieškomas, bet nerastas, nes paleistas tuojau pasislėpė pas banditus.<br />

MISEVIČIAUS manymu, jį norėta suimti dėl to. kad vokiečių okupacijos<br />

metais jis buvo Plungės burmistru ir įtariamas dalyvavęs sušaudant<br />

asmenis, kuriuos vokiečiai įtarė komunistine veikla.<br />

Dar prieš tai iš Plungės parapijos klebono kunigo PŪKIO pasakojimo aš<br />

žinojau, kad PUKYS iš MISEVIČIAUS, kai šis dirbo Plungės burmistru,<br />

buvo gavęs sąrašą asmenų, sušaudytų už komunistinę veiklą, kurio jam reikėjo<br />

vieno ar kito asmens mirties fakto patvirtinimui, kai žmona tuokdavosi<br />

antrą kartą. Kai PUKYS gavo tokį sąrašą, pas jį pažymos apie sušaudytus<br />

už komunistinę veiklą sūnus ir dukters vyrą buvo atėjęs kažkoks LIGA­<br />

NOVAS, gyvenantis Žlibinų ar Medingėnų apylinkėse; jį jis nusiuntęs išsamesnės<br />

pažymos pas Plungės burmistrą MISEVIČIŲ.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!