23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*61 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 143<br />

„Tvirtinu"<br />

LTSR MGB Tardymo skyriaus viršininkas<br />

papulkininkis ROZAUSKAS<br />

(parašas)<br />

NUTARIMAS<br />

(dėl papildomo kaltinimo pareiškimo)<br />

1946 m. birželio 10 d. Vilnius<br />

Aš, LTSR MGB Tardymo skyriaus vyr. tardytojas kapitonas SAA­<br />

KIANAS, peržiūrėjęs Vincento BORISEVIČIAUS, Augustino s.. kaltinamo<br />

padarius nusikaltimą, numatytą pagal RTFSR BK 17-58-la ir 58-10 2<br />

d. str., tardymo byląNr. 6580,<br />

NUSTAČIAU:<br />

1946 m. vasario 19 d. BORISEVIČIUI pareikštas kaltinimas pagal<br />

RTFSR BK 17-58-la ir 58-10 2 d. str. dėl to, kad jis, būdamas priešiškai<br />

nusistatęs Tarybų valdžios atžvilgiu, 1940-1941 m., po <strong>Lietuvos</strong> prisijungimo<br />

prie Tarybų Sąjungos, sakė tikintiesiems antitarybinio turinio pamokslus,<br />

laikė savo bute ir bažnyčioje antitarybinę literatūrą.<br />

1945 m. vasario-kovo mėnesį, užmezgęs ryšius su LLA banditų formuočių<br />

vadovais Telšių apskrityje KUBILIUMI ir JAZDAUSKU, pats ir<br />

per pavaldžius kunigus teikė LLA gaujoms materialinę pagalbą maisto produktais.<br />

Tardymo metu taip pat nustatyta, kad BORISEVIČIUS antitarybinį<br />

darbą dirbo glaudžiai bendradarbiaudamas su pogrindinės antitarybinės<br />

grupės nariais MISEVIČIUMI ir GUSTAIČIU, kartu su jais vokiečių parašiutininkams<br />

padėjo užmegzti radijo ryšį su vokiečių žvalgybos organais.<br />

1946 m. ilgą laiką pas jam pavaldžius kunigus GUSTAITĮ ir NAŠLĖ­<br />

NĄ slėpė besislapstančius nuo Tarybų valdžios organų LLA gaujų vadovą<br />

JAZDAUSKĄ ir vokiečių pagalbininką - nacionalinio pogrindžio dalyvį<br />

MISEVIČIŲ.<br />

Vadovaudamasis RTFSR BPK 128 ir 129 str.,-

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!