23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*20 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 61<br />

KLAUSIMAS: Kas tas JATULIS?<br />

ATSAKYMAS: JATULIS buvo apie 30 metų, aukšto ūgio, šatenas. Vokiečių<br />

okupacijos metais kurį laiką buvo Mažeikių apskrities viršininkas. 1944<br />

m. kartu su vokiečiais pasitraukė į Vokietiją, kur yra šiuo metu, nežinau. Aš<br />

pažinojau JATULĮ asmeniškai, tačiau artimai su juo niekuomet nebendravau.<br />

KLAUSIMAS: Ką Jūs pažįstate iš žmonių, buvusių JATULIO vadovaujamame<br />

pulke?<br />

ATSAKYMAS: Iš kunigo GUDRAIČIO pasakojimo žinau, kad JATULIO<br />

vadovaujamame pulke tarnavo buvęs <strong>Lietuvos</strong> armijos kapitonas LIPKUS,<br />

30-35 m. amžiaus, didesnio nei vidutinio ūgio, šatenas ar brunetas, tiksliai<br />

neprisimenu, iki 1940 m. gyvenęs Plungėje, kur aš su juo ir susipažinau pas<br />

vietos kleboną. Kur jis gyveno ir ką veikė vėliau, kokias pareigas ėjo JA­<br />

TULIO pulke ir kur jis yra dabar, aš nežinau. Asmeninių artimų ryšių su<br />

LIPKUM neturėjau.<br />

KLAUSIMAS: Ką Jūs dar žinote apie banditų formuočių veiklą tuo metu?<br />

ATSAKYMAS: Aš žinau, kad tarp kapitono JATULIO ir „Vanagų“ gaujos<br />

vadovų buvo didelių nesutarimų. „Vanagų“ gaujų vadovai kaltino kapitoną<br />

JATULį tuo, kad jis bendradarbiauja su vokiečiais ir verbuoja karius vokiečių<br />

armijai, o JATULIS ir jo žmonės kaltino „Vanagų“ gaujų dalyvius tuo,<br />

kad jie vengia pradėti atvirą kovą prieš Raudonąją armiją. Tada JATULIS<br />

išleido specialų atsišaukimą prieš „Vanagų" vadovus, ir kažkas, dabar visiškai<br />

neprisimenu kas, man taip pat buvo atnešęs parodyti šį atsišaukimą,<br />

tačiau aš jo neskaičiau, tik pažiūrėjau ir grąžinau.<br />

KLAUSIMAS: Kaip Jus sužinojote apie nesutarimus tarp „Vanagų“ gaujų<br />

vadovybės ir kapitono JATULIO?<br />

ATSAKYMAS: Tuo metu dėl Raudonosios armijos puolimo Telšiuose susitelkė<br />

daug pabėgėlių, evakuotų iš Raudonosios armijos užimtų rajonų; jie<br />

atsidūrė sunkioje materialinėje padėtyje. Buvo įsteigtas Pagalbos pabėgėliams<br />

komitetas, kurio nariai buvome: aš, Telšių apskrities viršininkas, kurio<br />

pavardės neprisimenu, mokytojas VEDEIKIS ir dar keletas žmonių,<br />

kurių aš visiškai nepažinojau. Viename iš šio komiteto posėdžių kažkas iš

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!