23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*172 Vysk. T.Matulionis <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 561<br />

Galbūt pagrindinė prašymo atmetimo priežastis tai, kad anksčiau aš<br />

buvau vyskupas. Tokiu atveju tai prieštarauja partijos ir valstybės politikai<br />

šiuo klausimu ir TSKP CK nutarimui „Dėl mokslinės ateistinės propagandos<br />

tarp gyventojų klaidų“ (išspausdintas „Pravdoje“ lapkričio 11 d.).<br />

Be to, nors YP man skirtą bausmę aš atlikau, tačiau iš esmės ir kaltinimas,<br />

ir bausmė, mano giliu įsitikinimu, neturėjo tikro teisinio pagrindo, bet<br />

buvo Berijos neteisėtų metodų, taikytų daugelio piliečių atžvilgiu, taip pat<br />

ir mano, išdava. Tai aiškiai matyti kad ir iš žemiau pateikiamų faktų.<br />

Kaltinant palaikymu ryšių su pogrindžiu, tardytojas, tyręs mano bylą, man<br />

sakė, kad bylos duomenimis toks nusikaltimas neįrodytas ir kad jis nusprendė<br />

bylą dėl šio kaltinimo nutraukti.<br />

Kaltinant mane antitarybine agitacija, buvo remiamasi kai kuriais mano<br />

ganytojiškais laiškais. Tarp tardymo dokumentų kiek man buvo leista su<br />

jais susipažinti, buvo tik mano laiškų vertimai į rusų kalbą. Ar teisingai buvo<br />

perteiktos mano mintys, esant galimybei suteikti joms norimą politinį<br />

atspalvį, iškreiptai interpretuoti, aš abejoju. Savo lietuvių kalba rašytuose<br />

ganytojiškuose laiškuose aš neagitavau prieš Tarybų valdžią, o tik tarp kita<br />

ko, netiesiogiai, trumpai kritiškai pasisakydavau dėl kai kurių NKVD atstovų<br />

kišimosi į bažnytinius reikalus. Tai ir nebuvo jokia paslaptis, juk kiekvieno<br />

sąžiningo piliečio pareiga parodyti atitinkamų valstybinioadministracinio<br />

mechanizmo pareigūnų ir įstaigų klaidas tam, kad jos nebebūtų<br />

kartojamos.<br />

Aš ne kartą rašiau <strong>Lietuvos</strong> TSR ministrams, pranešdamas apie neteisingus<br />

kai kurių vietinės valdžios atstovų veiksmus, kišantis į Bažnyčios<br />

reikalus. Pavyzdžiui, savo skunduose aš rašiau, kad visiškai neteisėta yra<br />

neleisti kunigo į ligoninę aptarnauti mirštančiųjų jų pačių prašymu.<br />

TSRS kritika ne tik leidžiama, bet ir rekomenduojama, juo labiau reikia<br />

turėti galvoje, kad to meto NKVD veiksmai vėliau, kaip žinoma, valstybės<br />

buvo įvertinti neigiamai, o pagrindiniai kaltininkai BERIJA ir ABAKU­<br />

MOVAS 37 buvo demaskuoti ir nuteisti. Todėl mano kritiniai, visai ne anti-<br />

37 V. Abakumovas - TSRS MGB vadovas 1946-1951 m. Vėliau suimtas ir 1954 m. sušaudytas.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!