23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*19 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 59<br />

ATSAKYMAS: 1944 m. liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje, kada tiksliai<br />

neprisimenu, KAUPAS atvyko į kuriją ir prašė mane paskirti „Vanagų"<br />

gaujoms, esančioms Plateliuose, kapelioną, kuris teiktų šių gaujų dalyviams<br />

religinius patarnavimus. Aš atsisakiau skirti atskirą kunigą „Vanagų“<br />

gaujoms ir pasiūliau KAUPUI siųsti gaujų dalyvius į Platelių bažnyčią,<br />

kur buvo trys kunigai: klebonas BALČIŪNAS, vikaras ZNOTINAS ir reziduojantis<br />

kunigas ADOMAUSKAS, kurie visiškai galėjo aptarnauti gaujų<br />

dalyvius, juo labiau kad vokiečiai nepersekiojo „Vanagų” gaujų ir šių gaujų<br />

dalyviai galėjo laisvai lankytis bažnyčioje. Be šio reikalo, mes su KAUPU<br />

per šį susitikimą daugiau apie nieką nekalbėjome. Vėliau aš su KAUPU<br />

niekada nebuvau susitikęs ir nieko apie jį negirdėjau. Pokalbio su KAUPU<br />

metu dalyvavo ir mano padėjėjas vyskupas RAMANAUSKAS, kuris aktyviai<br />

įsitraukė į pokalbį.<br />

KLAUSIMAS: Kokius nurodymus po šio susitikimo su KAUPU Jūs davėte<br />

kunigams BALČIŪNUI, ZNOTINUI ir ADOMAUSKUI dėl „Vanagų“<br />

banditų dvasinio aptarnavimo?<br />

ATSAKYMAS: Aš asmeniškai jokių nurodymų šiuo klausimu kunigams<br />

BALČIŪNUI, ZNOTINUI ir ADOMAUSKUI nedaviau. Ar tokius nurodymus<br />

davė vyskupas RAMANAUSKAS, nežinau.<br />

KLAUSIMAS: Kokie buvo kunigų BALČIŪNO, ZNOTINO ir ADO­<br />

MAUSKO ryšiai su „Vanagų“ gaujų dalyviais?<br />

ATSAKYMAS: Ar šie kunigai turėjo kokių ryšių su „Vanagų“ gaujomis ir<br />

ar šių gaujų banditai buvo ko nors iš jų prašę, aš nežinau.<br />

KLAUSIMAS: Ką Jūs dar pažįstate iš asmenų, kurie tuo metu vykdė priešišką<br />

Tarybų Sąjungai veiklą?<br />

ATSAKYMAS: Aš žinau, kad 1944 m. liepos-rugpjūčio mėn., kai Raudonoji<br />

armija įžengė į Lietuvą ir pradėjo puolimą prieš vokiečių kariuomenę,<br />

buvęs <strong>Lietuvos</strong> armijos kapitonas JATULIS Telšiuose ir apylinkėse suorganizavo<br />

pulką, kuris kartu su vokiečių kariuomene turėjo kovoti prieš<br />

Raudonąją armiją. Šio pulko štabas buvo Mažeikių apskrities Plinkšių<br />

miestelyje.<br />

Iš Sedos parapijos klebono kunigo GUDRAIČIO pasakojimo vėliau aš<br />

sužinojau, kad 1944 m. spalio 9 d., Raudonajai armijai prisiartinus prie Sedos,<br />

vokiečiai paliko JATULIO pulką vieną, o patys pasitraukė ir spalio 10<br />

d. JATULIO pulką sunaikino puolanti Raudonoji armija.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!