23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

ĮVADAS<br />

Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios<br />

ANTIRELIGINĖS POLITIKOS LIETUVOJE DALIS<br />

Svarbiausios XX amžiaus antrosios pusės bažnyčios istorijos Lietuvoje<br />

veiksnys buvo jos susidūrimas su ideologizuotu totalitariniu režimu, kurio viena<br />

iš tragiškiausių ir kartu svarbiausių padarinių yra tikėjimo liudytojų kankinystė.<br />

Bolševikų ideologijos santykis su religija, apibrėžtas šios ideologijos kūrėjo<br />

V.Lenino raštuose, nebuvo vienaprasmis ir neprieštaringas. Bolševikų partijai<br />

buvo iškeltas uždavinys aktyviai kovoti su religiniais „prietarais 14 žmonių sąmonėje.<br />

Tai buvo vienas iš svarbiausių režimo tikslų siekiant sukurti naujo tipo<br />

žmogų. Kita vertus, tas pats V.Leninas pažymėjo, kad antireliginė veikla neturi<br />

būti savitikslis dalykas, o turi atsižvelgti į bendresnius socializmo kūrimo tikslus<br />

ir nekenkti režimo stabilumui 1 . Pagal tokį modelį ir buvo formuojama antireliginė<br />

politika per visą bolševikinio režimo gyvavimo laikotarpį.<br />

Sovietų armijai 1944-1945 m. išstūmus vokiečių pajėgas ir reokupavus<br />

Lietuvą, sovietams vėl teko spręsti okupacinio režimo įtvirtinimo ir visuomenės<br />

sovietizavimo problemą. Šį kartą ji buvo daug sudėtingesnė nei<br />

1940-1941 m. dėl gerokai stipresnio pasipriešinimo, sukelto skaudžios<br />

ankstesnės sovietų okupacijos patirties. Režimo įtvirtinimas neišvengiamai<br />

turėjo paliesti ir Katalikų Bažnyčią, turėjusią svarbų vaidmenį <strong>Lietuvos</strong><br />

visuomenės gyvenime. Buvo sprendžiama dilema: ar Bažnyčios įtaką riboti,<br />

ar mėginti ją pakreipti režimo įtvirtinimui palankia linkme? Dėl to<br />

sovietų valdžios politika Bažnyčios atžvilgiu buvo prieštaringa. Savotiškas<br />

jos lakmuso popierėlis buvo taip pat ir santykiai su episkopatu.<br />

Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą sovietų propagandos mašina Vatikaną ir<br />

Katalikų Bažnyčią įrašė svarbiausių Sovietų Sąjungos ir komunizmo priešų<br />

sąrašo pradžioje. Dėl to 3-4-ąjame dešimtmetyje katalikai Sovietų Sąjungoje<br />

persekioti labiausiai. Tokia nuostata išliko ir net sustiprėjo karo metais. Suvok­<br />

1 В. Ленин. Социализм и религия // О религии и церкви. Минск, 1983, р. 88.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!