23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*40 Arkivysk. M.Reinys <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 653<br />

Kaltinamojo Mečislovo REINIO, Jeronimo s.,<br />

TARDYMO PROTOKOLAS<br />

1947 m. liepos 25 d.<br />

Tardymas pradėtas 20 val.<br />

Tardymas baigtas 24 val.<br />

KLAUSIMAS: Papasakokite apie lietuvių katalikų dvasininkų nacionalistinę<br />

veiklą Baltarusijos TSR?<br />

ATSAKYMAS: Kiek aš žinau, lietuvių katalikų dvasininkai nacionalistinės<br />

veiklos Baltarusijos TSR rajonuose nevykdė. Tiesa, kai kurie lietuvių katalikų<br />

dvasininkai, pavyzdžiui, kunigas prof. Fabijonas KEMĖŠIS 12 literatūriniuose<br />

darbuose bandė pagrįsti lietuvių ir baltarusių tautų interesų ir kultūros<br />

bendrumą, sąlygotą esą šių dviejų tautų istorinės praeities.<br />

Tokią nuomonę gynė ir kai kurie lietuviai pasauliečiai. Kiek prisimenu,<br />

tai darė Petras KLIMAS 13 , kuris prieš karą tarp Vokietijos ir Tarybų Sąjungos<br />

buvo buvusios Smetonos vyriausybės pasiuntiniu Prancūzijoje.<br />

Atskirų asmenybių keltos nacionalistinės idėjos Baltarusijos atžvilgiu<br />

nebuvo populiarios lietuvių tautoje ir, atrodo, todėl jokios praktinės nacionalistinės<br />

veiklos Baltarusijos rajonuose nei lietuvių tauta, nei lietuvių katalikų<br />

dvasininkai nevykdė.<br />

KLAUSIMAS: Mes turime duomenų, kad Jūs vykdėte priešišką nacionalistinę<br />

veiklą Baltarusijos rajonuose, kurie ribojosi su Lietuva, ir tam panaudojote<br />

nacionalistiškai nusiteikusius lietuvių kunigus. Papasakokite apie<br />

tai.<br />

ATSAKYMAS: Į Vilniaus arkivyskupiją aš atvykau 1940 m. vasarą ir iki<br />

1942 m. kovo mėnesio buvau arkivyskupo JALBŽYKOVSKIO padėjėju.<br />

Tuo metu aš jokios savarankiškos bažnytinės veiklos nevykdžiau ir mano<br />

teisės buvo ribotos.<br />

Nuo 1942 m. kovo mėnesio, išvykus JALBŽYKOVSKIUI, aš pradėjau<br />

valdyti Vilniaus arkivyskupiją, į kurios sudėtį įėjo ir dalis Baltarusijos TSR<br />

rajonų. Tačiau maždaug 1943 m. lapkričio mėn. vokiečių okupacinė valdžia<br />

12 Kan. Fabijonas Kemėšis (1879-1954) - žymus tarpukario <strong>Lietuvos</strong> visuomenės<br />

veikėjas, ekonomistas. 1940 m., gyvendamas Vilniuje, parengė studiją apie lietuvių ir<br />

baltgudžių etnografines ribas, kuri liko neišspausdinta.<br />

13 1917 m. P.Klimo parašytoje brošiūroje Lietuva, jos gyventojai ir sienos išdėstyta<br />

būsimos <strong>Lietuvos</strong> valstybės teritorijos koncepcija, kurios esmė - etnografinis principas.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!