23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*102 Vysk. T.Matulionis <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 421<br />

KLAUSIMAS: Ar buvo galimybės 2-ąjį tautinį <strong>Lietuvos</strong> katalikų Eucharistinį<br />

kongresą surengti vokiečių okupacijos Lietuvoje sąlygomis?<br />

ATSAKYMAS: Surengti numatytą kongresą vokiečių okupacijos Lietuvoje<br />

sąlygomis buvo sunku, tačiau įmanoma esant ribotam dalyvių skaičiui.<br />

Kiek aš žinau, derybos su vokiečių okupacine valdžia dėl kongreso surengimo<br />

dar nebuvo pradėtos.<br />

KLAUSIMAS: Ar buvo numatyta kitokiomis aplinkybėmis surengti kongresą?<br />

ATSAKYMAS: Kitų aplinkybių vyskupų konferencija nenumatė ir toks<br />

klausimas nebuvo svarstomas, tačiau dauguma vyskupų ir kunigų apskritai<br />

buvo įsitikinę, kad numatytu laiku kongreso surengti nepavyks, todėl pasirengimas<br />

kongresui savaime sustojo.<br />

KLAUSIMAS: Kokie buvo politiniai 2-ojo tautinio Eucharistinio kongreso<br />

tikslai?<br />

ATSAKYMAS: Tikslai buvo grynai religiniai - sustiprinti lietuvių tautos<br />

moralę ir tikėjimą, kurie buvo itin susvyravę, 1940 metais Lietuvoje pasikeitus<br />

politinei santvarkai ir karo metu. Politinių tikslų kongreso rengėjai<br />

neturėjo.<br />

KLAUSIMAS: Kodėl gi visų vyskupų pasirašytame ir atskirame Jūsų ganytojiškuose<br />

laiškuose, paskelbtuose kongreso proga, atsispindi ir politiniai<br />

kongreso tikslai?<br />

Ar Jūsų laiškuose raginama kovoti prieš Tarybų valdžią, priešintis jos<br />

atkūrimui Lietuvoje?<br />

ATSAKYMAS: Todėl, kad bolševizmas ir Tarybų valdžia propaguoja ateizmą.<br />

Aš pripažįstu, kad visų vyskupų ir mano paties paskelbtuose ganytojiškuose<br />

laiškuose yra aiškių politikos elementų. Kodėl savo laiške vartojau<br />

antitarybinius pasakymus, jau sakiau viename iš pirmųjų tardymų ir daugiau<br />

ko nors pridėti neturiu, o apskritai eucharistiniai kongresai politinių<br />

tikslų neturi.<br />

KLAUSIMAS: Savo 1943 metų gruodžio 9 dienos ganytojiškame laiške<br />

Jūs rašėte: „ 2-ojo Eucharistinio kongreso proga pagerbti žuvusius už tėvynę<br />

partizanus“.<br />

Už kokią tėvynę žuvo Jūsų vadinamieji „partizanai“?

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!