23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*57 Vysk. T.Matulionis <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 331<br />

Suimtojo Teofiliaus MATULIONIO, Jurijaus s.,<br />

TARDYMO PROTOKOLAS<br />

1947 m. vasario 2 d.<br />

Tardymas pradėtas 10 valandą.<br />

Tardymas baigtas 17 valandą.<br />

KLAUSIMAS: Kam iš kunigų asmeniškai suteikėte neribotas atostogas dėl<br />

to, kad jie bijojo Tarybų valdžios organų suėmimo, ir kuriuos kunigus dėl<br />

tų pačių motyvų perkėlėte iš vienos tarnybos vietos į kitą?<br />

ATSAKYMAS: Kiek pamenu, buvo du atvejai, kai aš dėl minėtų motyvų<br />

suteikiau atostogas kunigams PETKEVIČIUI, apie kurį pasakojau ankstesnio<br />

tardymo l947 m. sausio 28 d. metu, ir ŠATUI Adolfui ar Alfonsui.<br />

KLAUSIMAS: Papasakokite, dėl ko jūs davėte atostogas kunigui ŠATUI?<br />

ATSAKYMAS: 1945 metais, datos tiksliai nepamenu, tačiau tai buvo vasarą,<br />

kunigas ŠATAS - kokioje parapijoje jis tuo metu dirbo, nepamenu, -<br />

atvažiavo į kuriją ir pranešė man, kad pas jį į butą buvo atėję du ginkluoti<br />

asmenys, pareikalavo parodyti dokumentus, o paskui pasiūlė eiti kartu su<br />

jais. Vedamas ŠATAS nuo šių asmenų pabėgo, bėgant į jį buvo paleisti keli<br />

šūviai, jam net buvo peršautas batas.<br />

Aš pasiūliau ŠATUI apie šį įvykį parašyti man raportą, ką jis ir padarė.<br />

Raporte ŠATAS prašė duoti jam atostogas ir atleisti iš klebono pareigų,<br />

paskirti vikarų į kokią nors parapiją. Po to ŠATAS dirbo keliose parapijose<br />

vikaru. Paskutine jo darbo vieta buvo Trakų apskrities Žilinų k. , kur jis<br />

buvo bažnyčios klebonu. Šią vietą jis užėmė po to, kai 1946 m. spalio mėnesį<br />

Tarybų valdžios organai suėmė kunigą Donatą LINARTĄ. Tuo metu<br />

ŠATUI buvau davęs ilgalaikes atostogas, tačiau paprašiau laikinai eiti Žilinų<br />

bažnyčios klebono pareigas, su kuo jis sutiko. Minėtoje bažnyčioje ŠA­<br />

TAS dirbo kiek daugiau nei mėnesį, o paskui išvyko nežinoma man kryptimi.<br />

Kur šiuo metu yra ŠATAS, aš nežinau.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!