23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 39<br />

gės burmistru, tačiau vėliau pasitraukė iš šio posto ir gyveno savo ūkyje,<br />

atrodo, Telšių apskrityje, tačiau tiksliai nežinau.<br />

1917 m. Minske MISEVIČIUS dalyvavo Liaudies sąjungos veikloje,<br />

1919 m. Kaune dirbo katalikiškoje jaunimo organizacijoje Pavasario sąjunga,<br />

vėliau, atrodo, buvo krikščionių demokratų partijos nariu. 1944 m. pabaigoje<br />

ar 1945 m. pradžioje Telšių apskrities Pakutuvėnų kaime MISEVI­<br />

ČIŲ buvo sulaikę NKGB organai, tačiau vėliau paleido ir nuo tada jis gyveno<br />

nelegaliai. 1946 m. sausio mėn. MISEVIČIUS buvo suimtas kartu su<br />

kunigu GUSTAIČIU, kurio bute jis slapstėsi.<br />

KLAUSIMAS: Kokie klausimai buvo svarstomi Lietuvių seime 1917 m.?<br />

ATSAKYMAS: Pagrindinis Lietuvių seime svarstytas klausimas buvo savarankiškos<br />

lietuvių valstybės kūrimas. Šiuo klausimu ir buvo priimtas nutarimas,<br />

skelbiantis, kad Lietuva turi išeiti iš Rusijos sudėties ir tapti savarankiška<br />

demokratiniais pagrindais tvarkoma valstybe.<br />

KLAUSIMAS: Kas buvo aktyviausi Lietuvių seimo dalyviai?<br />

ATSAKYMAS: Lietuvių seime aktyviai reiškėsi: VOLDEMARAS [...], jis<br />

buvo Seimo prezidiumo narys, vėliau Smetonos režimo metais ministras<br />

pirmininkas; advokatas ŠILINGAS, Seimo pirmininkas, vėliau dirbo teisingumo<br />

ministru, 1940 m. išvežtas į Tarybų Sąjungą; kunigas KRUPAVI­<br />

ČIUS, vėliau vokiečių išvežtas į Vokietiją; advokatas SKIPITIS, vėliau<br />

gyveno Amerikoje ir Berlyne ir buvo pirmininkas „Lietuvių draugijos",<br />

kuri rūpinosi lietuviais, vokiečių įkalintais koncentracijos stovyklose.<br />

KLAUSIMAS: Kuo pasireiškė Jūsų politinė veikla po Lietuvių seimo?<br />

ATSAKYMAS: 1918-1921 m. aš priklausiau Krikščionių darbininkų sąjungai,<br />

jos veikloje dalyvavau skaitydamas paskaitas teologinėmis temomis<br />

ir rinkdamas lėšas teikti pagalbai vargšams. 1920 m. rinkimuose į Marijampolės<br />

miesto valdybą Krikščionių darbininkų sąjunga iškėlė mano kandidatūrą<br />

ir aš buvau išrinktas į miesto valdybą, kur dirbau 1920-1921 m.<br />

dirbau iš pradžių sekretorium, o vėliau apie tris mėnesius valdybos pirmi-

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!