23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*98 Vysk. T.Matulionis <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 413<br />

Suimtojo Teofiliaus MATULIONIO, Jurijaus s.,<br />

TARDYMO PROTOKOLAS<br />

1947 m. balandžio 16 d.<br />

Tardymas pradėtas 10 valandą<br />

Tardymas baigtas 17 valandą<br />

KLAUSIMAS: Mes turime duomenų, kad <strong>Lietuvos</strong> <strong>vyskupai</strong> planavo surengti<br />

<strong>Lietuvos</strong> katalikų kongresą. Papasakokite, kada ir kokia proga buvo<br />

planuojama surengti šį kongresą.<br />

ATSAKYMAS: Sprendimas sušaukti 2-ąjį tautinį Eucharistinį kongresą<br />

buvo priimtas vyskupų konferencijoje, įvykusioje 1943 metų rudenį Kaune.<br />

Šį kongresą buvo numatyta sušaukti 1944 metų birželio mėnesį Kaune,<br />

jame turėjo dalyvauti keliasdešimt tūkstančių <strong>Lietuvos</strong> katalikų. Kongreso<br />

iniciatorius buvo metropolitas SKVIRECKAS, o apskritai kongresą buvo<br />

planuojama surengti 10 metų nuo 1-ojo Eucharistinio kongreso jubiliejaus<br />

proga.<br />

KLAUSIMAS: Kokie nutarimai dėl 2-ojo Eucharistinio kongreso sušaukimo<br />

buvo priimti vyskupų konferencijoje?<br />

ATSAKYMAS: Dėl kongreso sušaukimo konferencijoje buvo nutarta sudaryti<br />

centro komitetą kuris turėjo atlikti visą parengiamąjį kongreso darbą ir<br />

parengti jo programą. Centro komiteto narius turėjo skirti metropolitas<br />

SKVIRECKAS, o centro komiteto ryšiui su vyskupijomis palaikyti <strong>vyskupai</strong><br />

turėjo paskirti savo atstovus į centro komitetą<br />

Be to, kiekvienoje vyskupijoje buvo nutarta sudaryti komitetus parapijose,<br />

kurie turėjo parengti tikinčiuosius dalyvauti kongrese ir surinkti lėšų<br />

kongresui. Taip pat buvo priimtas nutarimas kongreso proga parengti ganytojišką<br />

laišką tikintiesiems, pasirašytą visų vyskupų, bei nusiųsti sveikinimo<br />

laišką į Vatikaną PIJUI XII, kurį pasirašytų visi tikintieji <strong>Lietuvos</strong> katalikai.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!