23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*77 Arkivysk. M.Reinys <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 727<br />

Vokiečių okupacijos <strong>Lietuvos</strong> TSR metais fašistinėje spaudoje sistemingai<br />

publikavo antitarybinius straipsnius, sakė pamokslus, kuriuose kvietė<br />

į kovą prieš Tarybų valdžią.<br />

( b. 1. 37-39, 46-48, 51-52, 102-103 ir daiktiniai įrodymai)<br />

1943 m. balandžio mėnesį oficialiame laiške vokiečių statytiniui, pirmajam<br />

Generaliniam tarėjui generolui KUBILIŪNUI teigė, kad jis, REI­<br />

NYS, per spaudą ir pamokslus visomis jėgomis kovoja prieš komunizmą.<br />

( b. 1. 96-97 ir daiktiniai įrodymai)<br />

Teikė materialinę pagalbą lietuviškam kariniam daliniui, vokiečių suformuotam<br />

kovai su Tarybine armija, už tai 1943 m. rugsėjo mėnesį iš dalinio<br />

vadovybės gavo viešą padėką.<br />

( b. 1. 106-108 ir daiktiniai įrodymai)<br />

1943 m. spalio mėnesį dalyvavo <strong>Lietuvos</strong> vyskupų konferencijoje, kuri<br />

priėmė nutarimą 1944 m. birželio mėnesį Kaune surengti 2-ąjį tautinį <strong>Lietuvos</strong><br />

kongresą, turėjusį mobilizuoti lietuvių tautą kovai prieš bolševizmą ir<br />

Tarybų valdžią 19 . Dalyvavo komisijoje, parengusioje antitarybinio laiško<br />

popiežiui projektą.<br />

( b. 1. 62-64, 119-121, 123-124 ir daiktiniai įrodymai)<br />

1944 m. rugsėjo mėnesį Ukmergėje dalyvavo nelegaliame vyskupų pasitarime,<br />

kur buvo nuspręsta siekti leidimo dėstyti tikybą mokyklose ir paskirti<br />

kapelionus lietuviškiems Tarybinės armijos daliniams.<br />

(b. 1. 74-78)<br />

1945 m. gruodžio mėnesį savo bute įtikinėjo vyskupą BORISEVIČ-IŲ<br />

(nuteistas) nebendradarbiauti su Tarybų valdžios organais.<br />

(b. 1. 58-61)<br />

1947 m. birželio mėnesį Vilniaus katedroje pasakė pamokslą, nukreiptą<br />

prieš straipsnį „Vatikanas - tarptautinės reakcijos židinys", publikuotą laikraštyje<br />

„Sovetskaja Litva“.<br />

(b. 1. 57)<br />

REINYS prisipažino kaltas ( b. 1. 54-57, 74-78, 102-103, 106-108).<br />

Jo kaltę patvirtina daiktiniai įrodymai ir dokumentai, prijungti prie bylos<br />

atskirame voke.<br />

19 Vargu ar tai netikslus renginio įvardijimas, veikiau siekimas ištrinti ribą tarp religinio<br />

jo pobūdžio ir įsivaizduojamojo politinio angažuotumo.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!