23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*94 Vysk. T.Matulionis <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 405<br />

KLAUSIMAS: Ar vėliau Jus buvote susitikęs su NECIUNSKU?<br />

ATSAKYMAS: Greit po mano susitikimo su NECIUNSKU, įvykusio 1946<br />

metų lapkričio mėnesį, aš sužinojau, kad NECIUNSKAS suimtas 25 , ir aš<br />

daugiau su juo nebuvau susitikęs.<br />

KLAUSIMAS: Ką Jūs žinojote apie kunigo PUZONO ryšius su banditais?<br />

ATSAKYMAS: 1945 metų pabaigoje ar 1946 metų pradžioje apsilankęs<br />

kurijoje PUZONAS man papasakojo, kad, vizituodamas savo parapiją,<br />

dviejose parapijiečių sodybose buvo susitikęs su banditais. Apie šių susitikimų<br />

pobūdį PUZONAS nepasakojo, bet aš iš jo žodžių supratau, kad tie<br />

susitikimai buvo atsitiktinio pobūdžio.<br />

PUZONAS taip pat papasakojo, kad, grįžtant namo, kelyje jį buvo sulaikę<br />

kariškiai, kurie išlaikė jį per naktį, o paskui paleido. Apie konkrečius<br />

savo ryšių su banditais faktus PUZONAS man nepasakojo.<br />

1945 metų vasarą PUZONAS kreipėsi į mane prašydamas perkelti jį į<br />

kitą parapiją, tačiau to motyvų nenurodė. Aš ketinau jo prašymą patenkinti,<br />

tačiau vėliau PUZONAS savo prašymą atsiėmė.<br />

KLAUSIMAS: Kokie buvo kunigo STAŠEVIČIAUS ryšiai su banditais?<br />

ATSAKYMAS: Apie 1946 metų vasarą atvykęs į kuriją kunigas STAŠE­<br />

VIČIUS papasakojo man, kad vieną kartą naktį pas jį atėjo keletas banditų<br />

ir paprašė išklausyti gaujos dalyvių išpažintį savo bažnyčioje. STAŠEVI­<br />

ČIUS pasakojo, kad išpažinties ėjo kelios dešimtys banditų ir kad jie buvo<br />

ginkluoti.<br />

KLAUSIMAS: Kada STAŠEVIČIUS klausė gaujos dalyvių išpažinčių?<br />

ATSAKYMAS: Tos išpažinties tikslios datos dabar neprisimenu, bet tai<br />

buvo 1945 arba 1946 metais. Aš tik prisimenu, kad STAŠEVIČIUS sakė,<br />

jog išpažinčių jis klausė nakties metu.<br />

KLAUSIMAS: Ką dar Jums STAŠEVIČIUS pasakojo apie savo susitikimus<br />

su banditais?<br />

ATSAKYMAS: 1946 metų maždaug lapkričio mėnesį kunigas STAŠEVI­<br />

ČIUS vėl apsilankė kurijoje ir šį kartą man papasakojo, kad prieš keletą<br />

dienų į jo namus buvo atėję keli banditai, jie atėjo pas jį naktį, prikėlė ir<br />

paprašė valgyti. STAŠEVIČIUS šiuos banditus pamaitino.<br />

25 Kun. Z.Neciunskas buvo nuteistas 10 m. lagerio.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!