23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*35 Vysk. T.Matulionis <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 287<br />

1946 metų rudenį materialinės pagalbos iš manęs prašė ir dar vienas 25<br />

metų pilietis, jo pavardės aš nežinau, bet buvau jį sutikęs apie 1939 metus<br />

Kaune, kai jis dirbo remontuojant Šv. Mikalojaus bažnyčią. Šis pilietis papasakojo,<br />

kad 1945 m. be teismo buvo Tarybų valdžios organų išvežtas iš <strong>Lietuvos</strong><br />

į Vorkutos stovyklas, o dabar iš ten paleistas ir dėl to jam reikia materialinės<br />

pagalbos. Patvirtinimui jis man parodė pažymą apie paleidimą iš įkalinimo<br />

vietos. Minėtam žmogui aš daviau maisto produktų ir pinigų kiek, nepamenu.<br />

Daugiau apie šį žmogų pranešti negaliu ir kur jis dabar yra, nežinau.<br />

Maždaug prieš savaitę iki suėmimo pas mane buvo atėjusi nepažįstama<br />

moteris ir perdavė laišką nuo nepažįstamo žmogaus, gyvenančio Kaune.<br />

Savo laiške jis rašė, kad karo metu tarnavo viename iš lietuvių batalionų,<br />

kuris kovojo prieš Tarybų valdžią Minsko apylinkėse, ir kad po vokiečių<br />

išvijimo iš <strong>Lietuvos</strong> buvo Tarybų valdžios organų suimtas ir išvežtas iš <strong>Lietuvos</strong>,<br />

šiuo metu paleistas ir prašo mane materialinės pagalbos. Šį atvejį aš<br />

supratau kaip provokaciją, todėl liepiau savo šeimininkei grąžinti laišką jį<br />

perdavusiai moteriai ir pasakyti jai, kad aš to žmogaus visiškai nepažįstu ir<br />

padėti jam negaliu. Moters, perdavusios man laišką iš nepažįstamo asmens,<br />

pavardės aš nežinau ir su ja nekalbėjau. Laišką ji perdavė per šeimininkę.<br />

Ar buvo mano minėti asmenys pogrindžio dalyviai, aš nežinau. Atvejų, kai<br />

į mane būtų kreipęsi antitarybinio pogrindžio dalyviai, apie kuriuos aš būčiau<br />

žinojęs, kad jie iš tikrųjų tokie yra, nebuvo.<br />

KLAUSIMAS: Jūs sakote netiesą ir bandote nuslėpti savo ryšius su antitarybiniu<br />

pogrindžiu.<br />

ATSAKYMAS: Aš sakiau tiesą. Ryšių su antitarybiniu pogrindžiu aš neturėjau.<br />

KLAUSIMAS: Jūs ne tik turėjote ryšių su antitarybiniu pogrindžiu, bet ir<br />

savo namuose slėpėte jo dalyvius. Ar tai pripažįstate?<br />

ATSAKYMAS: Aš tai neigiu. Savo namuose pogrindžio dalyvių neslėpiau.<br />

Tiesa, 1946 m. gruodžio pradžioje MGB organų buvo suimta kurijos tarnaitė<br />

Kazimiera KAZEMYTĖ*, kuri gyveno viename name su manimi. Dėl ko<br />

ji buvo suimta ir ar ji buvo antitarybinio pogrindžio dalyvė, aš nežinau, nes<br />

su ja jokių ryšių nepalaikiau.<br />

* Turėtų būti Kemežytė.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!