23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*46 Arkivysk. M.Reinys <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 665<br />

Apsvarstyti klausimą dėl religijos dėstymo <strong>Lietuvos</strong> TSR mokyklose<br />

pasiūliau tikriausiai aš, nes 1944 m. rugpjūčio 30 d. dėl šio reikalo buvau<br />

kreipęsis į <strong>Lietuvos</strong> TSR švietimo ministrą, tačiau aiškaus atsakymo iš jo<br />

negavau. Minėto pasitarimo metu aš žodžiu išdėsčiau prašymo dėl leidimo<br />

dėstyti mokyklose religiją projektą, kurį siūliau pateikti <strong>Lietuvos</strong> TSR Vyriausybei.<br />

Projekte aš pažymėjau, kad šio prašymo patenkinimas atitiktų<br />

tikinčiųjų <strong>Lietuvos</strong> katalikų nuotaikas. Mano pasiūlymui pritarė visi dalyvavusieji<br />

ir buvo nuspręsta, kad kiekvienas vyskupas atskirai arba visi bendrai<br />

kreiptųsi į vyriausybę, prašydami leisti dėstyti tikybą mokyklose, išskyrus<br />

Vilniaus arkivyskupą, nes jis turi asmeniškai pats su tokiu prašymu<br />

kreiptis į <strong>Lietuvos</strong> TSR vyriausybę..<br />

Klausimą dėl kapelionų institucijos lietuviškuose Raudonosios Armijos<br />

daliniuose įsteigimo iškėlė profesorius GRUODIS. Jis papasakojo, kad<br />

Kaune yra atvejų, kai lietuviškų Raudonosios Armijos dalinių kariai kreipiasi<br />

į kunigus dvasinių patarnavimų reikalais ir kad Lenkijos Berlingo armijoje<br />

14 yra kapelionai. Nuodugniai apsvarstę šį klausimą, nutarėme kreiptis<br />

į <strong>Lietuvos</strong> TSR Vyriausybę su prašymu leisti įsteigti karo kapelionų instituciją<br />

lietuviškuose Raudonosios armijos daliniuose.<br />

Klausimą dėl duomenų apie katalikų bažnyčios patirtus nuostolius karo<br />

metu pasiūliau taip pat aš, nes Vilniaus arkivyskupas JALBŽYKOVSKIS<br />

buvo gavęs prašymą iš <strong>Lietuvos</strong> TSR vyriausybės parengti tokius duomenis<br />

ir jis prašė mane pasitarti su kitais <strong>vyskupai</strong>s, kaip šį prašymą įvykdyti. Pasitarime<br />

buvo nutarta, kad kiekvienas vyskupas duos nurodymą parapijų<br />

klebonams surinkti duomenis apie katalikų bažnyčios nuostolius ir juos<br />

perduoti vyskupijų kurijoms. Gavę tokius duomenis, <strong>vyskupai</strong> turėjo juos<br />

apibendrinti ir atiduoti Tarybų valdžios organams, jei šie tokių duomenų<br />

prašys.<br />

Klausimas dėl nacionalizuotų katalikų bažnyčiai priklausiusių žemių ir<br />

pastatų grąžinimo nebuvo baigtas svarstyti.<br />

Šeštuoju klausimu nutarėme įpareigoti parapijų klebonus pajamų dalį,<br />

numatytą kanonų teisės, skirti vyskupijų centrų išlaikymui ir tuo tikslu<br />

rinkti aukas iš tikinčiųjų.<br />

14 Buvusio lenkų kariuomenės pulkininko Z. Berlingo vadovaujami lenkų daliniai, kovęsi<br />

Sovietų Sąjungos pusėje.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!