23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*23 Arkivysk. M.Reinys <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 619<br />

Suimtojo Mečislovo REINIO. Jeronimo s.,<br />

TARDYMO PROTOKOLAS<br />

1947 m. birželio 16 d.<br />

Tardymas pradėtas 20 val.<br />

Tardymas baigtas 24 val.<br />

KLAUSIMAS: Kas Jus paskatino rašyti antitarybinio ar, kaip Jūs vadinate,<br />

antibolševikinio-antikomunistinio turinio straipsnius?<br />

ATSAKYMAS: Prieš bolševizmą nukreiptus straipsnius spaudoje aš rašiau<br />

visiškai sąmoningai, kaip žmogus, nepritariantis bolševikinei ideologijai ir<br />

pasaulėžiūrai. Mano priešiškumas bolševizmui prasidėjo 1919 m., ir nuo<br />

tada nuolat didėjo ir ypač sustiprėjo 1940-1941 m. Mano antibolševikinių<br />

nuostatų susiformavimui įtaką darė šie faktai.<br />

1919 m. pradžioje, kai Lietuvoje buvo įkurta Tarybų valdžia, iškart buvo<br />

iškeltas klausimas dėl religijos mokymo mokyklose uždraudimo. Aš<br />

nepritariau šiai Tarybų valdžios priemonei. 1919 m. vasario mėnesį Šv.<br />

Mikalojaus bažnyčios [parapijos] salėje Vilniuje aš perskaičiau paskaitą<br />

tema „Mokykla ir religija“, kur bandžiau įrodyti, kad religijos mokymą tikinčiųjų<br />

vaikams mokykloje reikia išsaugoti ir Tarybų valdžios egzistavimo<br />

Lietuvoje sąlygomis. Nors paskaitoje aš nepadariau antitarybinių ar antibolševikinių<br />

išpuolių, tačiau tuo metu ėjusiame laikraštyje „Švietimo reikaiai“<br />

ji buvo įvertinta kaip kontrrevoliucinė.<br />

1919 m. vasario 16 d., <strong>Lietuvos</strong> nepriklausomybes dienos metinių proga,<br />

Vilniuje buvo suorganizuotas iškilmingas posėdis, kuriame, be kitų, ir<br />

aš sakiau kalbą. Savo kalbos turinio dabar neprisimenu, tačiau tikriausiai ji<br />

buvo savarankiškos nepriklausomos <strong>Lietuvos</strong> valstybės susikūrimo tema.<br />

Po šio iškilmingo posėdžio Tarybų valdžios organų atstovai patikrino aktyviausių<br />

posėdžio dalyvių dokumentus, tai pat ir mano, o 1919 m. vasario<br />

22 d. aš buvau suimtas ir įkalintas iš pradžių Vilniaus, vėliau Daugpilio ir<br />

Smolensko kalėjimuose, ir tik 1919 m. birželio mėnesį buvau iškeistas į<br />

politinius kalinius iš Kauno kalėjimo.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!