23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*56 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 133<br />

AKISTATOS PROTOKOLAS<br />

Tarp kalt. Vincento BORISEVIČIAUS, Augustino s., ir Prano GUS­<br />

TAIČIO, Simono s.<br />

1946 m. birželio 7 d., Vilnius<br />

Akistata pradėta 10 val. 40 min., baigta 15 val. 20 min.<br />

Kadangi kaltinamasis GUSTAITIS nemoka rusų kalbos, akistata vykdoma<br />

per vertėją VENSKAITĮ, kuris perspėtas dėl atsakomybės už neteisingą<br />

vertimą pagal RTFSR BK 95 str.<br />

Po abipusio atpažinimo kaltinamieji BORISEVIČIUS ir GUSTAITIS<br />

pareiškė, kad jie vienas kitą gerai pažįsta nuo 1929 m., jų tarpusavio santykiai<br />

normalūs, asmeninių sąskaitų neturi.<br />

Klausimas kalt. GUSTAIČIUI: Ankstesnių tardymų metu Jūs pasakojote<br />

apie savo ryšius su vokiečių parašiutininkais. Papasakokite, kokiomis<br />

aplinkybėmis šie parašiutininkai užmezgė ryšį su vokiečių žvalgybos organais.<br />

Kalt. GUSTAIČIO atsakymas: Maždaug 1945 m. vasario pabaigoje,<br />

Kražių valsčiaus Karklėnų kaimo gyventojos ŠILAUSKIENĖS paprašytas,<br />

aš nuvykau išklausyti ligonio išpažinties. Po išpažinties ŠILAUSKIENĖ<br />

mane pakvietė į atskirą kambarį. Įėjęs pamačiau nepažįstamą 20-25 metų<br />

jaunuolį. Jis prisistatė RAMBERGO 17 pavarde ir papasakojo, kad jis yra<br />

vokiečių parašiutininkas, nuleistas parašiutu iš Vokietijos kartu su kitais<br />

žvalgybininkais organizuoti čia LLA būrius kovai prieš Tarybų valdžią.<br />

RAMBERGAS papasakojo, kad su juo yra dar du draugai ir kad nusileidžiant<br />

parašiutais jie pateko į Raudonosios armijos karių pasalą ir ginkluoto<br />

susirėmimo metu pametė radijo siųstuvą, kurį turėjo. Neturėdami siųstuvo,<br />

sakė RAMBERGAS, jie negali susisiekti su vokiečių žvalgybos organu, kuris<br />

juos čia nuleido. Pasibaigus pokalbiui, RAMBERGAS paprašė, kad aš<br />

rekomenduočiau patikimą vietą, kur jie galėtų pasislėpti nuo Tarybų valdžios<br />

17 Zenonas Rombergas-„Zero“ - LLA narys. 1944 m. rugpjūtį-1945 m. sausį mokėsi vokiečių<br />

žvalgybos mokykloje Rytų Prūsijoje. 1945 m. sausio 20 d. kartu su dar trimis bendražygiais<br />

nusileido Tauragės apylinkėse. 1945 m. vasario 9 d., eidami pas Tryškių vlsč. Mistiškių<br />

kaimo gyventoją V.Karpinskį, jie pateko į NKVD pasalą ir susirėmimo metu neteko<br />

dokumentų bei radijo siųstuvo. MGB jį suėmė 1946 m. gegužės 14 d. Originale rašoma<br />

Rambergas.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!