23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*96 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 211<br />

ir buvo kuriama “<strong>Lietuvos</strong> laisvės armija”, kurios veikloje aš ir dalyvavau.<br />

Aš atlikau organizacines funkcijas, tačiau jokioje teroristinėje veikloje asmeniškai<br />

nedalyvavau. Tam, kad LLA funkcionuotų, reikėjo maisto. Kad<br />

LLA nariai ieškodami maisto neužsiimtų plėšikavimu, aš, kaip organizacinio<br />

skyriaus viršininko pavaduotojas, ėmiausi spręsti šį klausimą. 1945 m.<br />

pavasarį kažkas iš LLA narių pasiūlė dėl maisto kreiptis ne tik į pasiturinčius<br />

žmones, bet ir į kunigus. Tokiu klausimu LLA kreipėsi į daugelį <strong>Lietuvos</strong><br />

kunigų. Su vienais susitardavo draugiškai, kai ką prigąsdindavo ir<br />

taip iš jų gaudavo šiek tiek maisto. Maisto klausimu teko kreiptis ir į buvusį<br />

Telšių vyskupą V. BORISEVIČIŲ. Kaip jau minėjau, aš su juo buvau susitikęs<br />

du ar tris kartus 1945 m. pavasarį. Pirmą kartą, kai mes su juo susitikome,<br />

aš gana kategorišku tonu paprašiau sušelpti maistu. Neslėpiau nuo<br />

BORISEVIČIAUS, kad tas maistas reikalingas LLA nariams. Pirmą kartą,<br />

kiek prisimenu, jis man nieko nedavė, o antrą kartą perdavė keletą kilogramų<br />

lašinių. Iš trumpo pokalbio su vyskupu BORISEVIČIUM aš supratau,<br />

kad jis gana lojalus tarybų valdžiai, gal todėl su juo nenorėjau daugiau susitikti.<br />

Be to, jis man atvirai pasakė, kad šiais apsilankymais aš jį kompromituoju.<br />

Aš supratau, kad jis nenori užsiimti politika, nori būti neutralus. Jeigu<br />

BORISEVIČIUS būtų buvęs LLA nariu, tai aš būčiau būtinai žinojęs<br />

pagal savo užimamas pareigas šioje organizacijoje. Jokioje pogrindinėje<br />

veikloje buvęs Telšių vyskupas V. BORISEVIČIUS nedalyvavo. Apie tai,<br />

kad aš 1944 m. mokiausi vokiečių žvalgybos mokykloje ir tų pačių metų<br />

rudenį buvau išmestas su parašiutu į Lietuvą, BORISEVIČIUS nežinojo.<br />

Aš jam apie tai nieko nepasakojau, nebent jis atsitiktinai iš ko nors apie tai<br />

girdėjo.<br />

KLAUSIMAS: Kartu su V. BORISEVIČIUM, kaip pogrindinės organizacijos<br />

LLA nariai, buvo nuteisti MISEVIČIUS, GUSTAITIS, VALICKAI­<br />

TĖ ir KAUŠYS. Ką Jūs galite paaiškinti apie minėtus žmones?<br />

ATSAKYMAS: Aš galiu tik pakartoti, kad vyskupas V. BORISEVIČIUS<br />

LLA nepriklausė, maistas šiai organizacijai iš jo buvo išreikalautas. Minėtų<br />

žmonių: MISEVIČIAUS, GUSTAIČIO, VALICKAITĖS ir KAUŠIO aš<br />

nepažinojau, už kąjie buvo nuteisti, nežinau, tačiau LLA nariais jie taip pat<br />

nebuvo.<br />

Protokolą skaičiau, surašytas teisingai, papildymų neturiu.<br />

(Š.JAZDAUSKO parašas)<br />

Apklausė: vyr. tardytojas A. PAŠKAUSKAS (parašas)

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!