23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*34 Vysk. T.Matulionis <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 285<br />

Suimtojo Teofiliaus MATULIONIO, Jurijaus s.,<br />

T ARDYMO PROTOKOLAS<br />

Vilnius 1946 m. gruodžio 28 d.<br />

Tardymas pradėtas 20 valandą.<br />

Tardymas baigtas 24 valandą.<br />

KLAUSIMAS: Mes turime duomenų, kad jūs palaikote nusikalstamus ryšius<br />

su antitarybiniu pogrindžiu ir teikiate jam pagalbą.<br />

ATSAKYMAS: Aš tai neigiu.<br />

KLAUSIMAS: Ar buvo tokių atvejų, kai į jus kreipdavosi pogrindžio atstovai?<br />

ATSAKYMAS: 1946 metų vasarą į mane kreipėsi man nepažįstamas vyras<br />

apie 40 metų amžiaus su prašymu padėti jam materialiai. Nepažįstamasis<br />

man sakė, kad jis dvejus metus slapstosi nuo Tarybų valdžios organų persekiojimo<br />

ir dėl tojo šeima atsidūrė sunkioje materialinėje padėtyje. Savo<br />

žodžiams patvirtinti jis išsitraukė iš švarko kišenės pažymą, patvirtintą kažkokios<br />

įstaigos antspaudu ir jos vadovo parašu, kad jo šeima negauna maisto<br />

kortelių, ir padavė šią pažymą man. Man kilo įtarimas, kad tai provokacija,<br />

ir aš jam jokios pagalbos nesuteikiau. Kas tai per žmogus, iš kur, kokia<br />

jo pavardė ir kur gyvena jo šeima, aš nežinau. Kiek vėliau pas mane atėjo<br />

jaunas pilietis Tarybinės armijos kario uniforma, jo pavardės aš neprisimenu,<br />

ir paprašė manęs pinigų, motyvuodamas tuo, kad pas jį atvažiavo sesuo<br />

ir jie nori pirkti karvę. Karys buvo lietuvių tautybės.<br />

Patikrinęs prašančiojo dokumentus ir įsitikinęs, kad jie tvarkingi, daviau<br />

jam 200 rublių ir paėmiau iš jo raštelį apie pinigų gavimą, kuriame<br />

užrašiau jo karinio bilieto numerį. Šis raštelis iki suėmimo buvo mano bute<br />

ir turbūt buvo paimtas kratos metu. Po kiek laiko aš sužinojau, kad kariškis,<br />

kuriam aš daviau 200 rublių, su tokiu pat prašymu buvo kreipęsis ir į kitus<br />

kunigus, bet kas iš tikrųjų buvo tas žmogus, aš nežinau.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!