23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*78 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 177<br />

Atsakydamas į pirmininkaujančiojo klausimą BORISEVIČIUS sakė:<br />

MISEVIČIUS pasakojo, kad jis slapstosi gaujose, tačiau kokia jo veikla<br />

gaujose, nesakė.<br />

Po kelių dienų po pirmojo apsilankymo JAZDAUSKAS vėl užėjo pas<br />

mane ir pranešė, kad jis gavo produktų gaujoms iš Tirkšlių parapijos kunigo<br />

KIELOS ir Žemaičių Kal varijos parapijos klebono.<br />

Trečią kartą su JAZDAUSKU buvau susitikęs gal 1945 m. balandžio<br />

mėnesį. Jis atėjo pas mane ir pranešė, kad visi jo būrio dalyviai esą suimti ir<br />

jam reikia į karinį komisariatą pristatyti pažymą, kad būtų atleistas nuo karinės<br />

tarnybos. Jis prašė įdarbinti jį zakristijonu ir išrašyti pažymą, kad jis<br />

yra zakristijonas. Atsakiau JAZDAUSKUI, kad aš skiriu tik kunigus, o zakristijonus<br />

pasirenka patys klebonai ir pasiūliau jam kreiptis į Lieplaukės<br />

parapijos kleboną NAŠLĖNĄ.<br />

Praėjus kelioms dienoms po mano pirmojo susitikimo su MISEVI­<br />

ČIUMI ir JAZDAUSKU, MISEVIČIUS vėl atėjo pas mane su nepažįstamu<br />

man žmogumi, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo KUBILIUS. Pastarasis<br />

taip pat prašė padėti banditams maisto produktais ir aš jam pažadėjau pagalbą,<br />

nes būdamas dvasininku jam atsakyti negalėjau, be to, MISEVIČIUS<br />

buvo mano artimas draugas. Tada jie išėjo ir jokios kalbos apie gaujų praktinę<br />

veiklą nebuvo.<br />

Po šio KUBILIAUS ir MISEVIČIAUS apsilankymo, iš MISEVI­<br />

ČIAUS per vieną ūkininką aš gavau laišką, kurį jis prašė perduoti KUBI­<br />

LIUI. Kai šis vėl užėjo pas mane, aš jam atidaviau šį laišką ir daugiau jokių<br />

ryšių tarp mūsų nebuvo. Šio laiško turinio aš nežinau, nes jo neskaičiau, o<br />

KUBILIUS man apie tai nepasakojo. Šio laiško turinį aš sužinojau vėliau,<br />

per tardymą. MISEVIČIŲ aš pažįstu kaip gerą žmogų, mano nuomone, jis<br />

ne banditas.<br />

į advokato klausimą BORISEVIČIUS atsakė:<br />

Vokiečiu okupacijos metais savo pamoksluose aš pasisakiau prieš žydų<br />

tautybės piliečių žudymą taip pažeisdamas vokiečių valdžios įstatymus<br />

Kad MISEVIČIUS priklauso gaujoms, aš žinojau, tačiau apie jo praktinę<br />

veiklą sužinojau vėliau. [...]<br />

[Toliau pateikiami kitų teisiamųjų parodymai apie savo veiklą. - Sud.<br />

past.]

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!