23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

*8 Vysk. V. Borisevičius <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 3?<br />

Telšių kunigų seminarijos rektoriumi. 1940-1943 m.. buvau Telšių vyskupo<br />

padėjėjas, nuo 1944 m. iki dabar Telšių vyskupijos ordinaras.<br />

KLAUSIMAS: Kada Jūs pradėjote politinę veiklą?<br />

ATSAKYMAS: Dirbant karo kapelionu, man buvo sunku derinti šias pareigas<br />

su kasininko darbu lietuvių pabėgėlių komitete [...], todėl aš palaipsniui<br />

pasitraukiau iš komiteto veiklos. 1917 m. Minske buvo įkurtas Liaudies<br />

sąjungos 3 skyrius. Liaudies sąjungą įkūrė lietuviai, gyvenę Peterburge,<br />

kada tiksliai, nežinau, bet Minske jos skyrius buvo įkurtas jau po vasario<br />

revoliucijos, valdant laikinajai vyriausybei. Tai buvo lietuvių nacionalistinė<br />

organizacija, užsibrėžusi tikslą telkti lietuvius, organizuoti tarp jų kultūrinį<br />

šviečiamąjį darbą ir teikti jiems materialinę pagalbą. Aš dalyvavau šios organizacijos<br />

veikloje: lankiau susirinkimus, rinkau lėšas lietuvių gimnazistų<br />

bendrabučiui ir skaičiau paskaitas teologinėmis temomis.<br />

1917 m. vasarą Peterburge buvo sušauktas Lietuvių seimas, į kurį savo<br />

atstovus išrinko ir pasiuntė lietuviai, gyvenantys įvairiuose Rusijos miestuose.<br />

Kas ar kuri partija buvo šio suvažiavimo iniciatoriumi ir organizatoriumi,<br />

aš nežinau, tačiau jame dalyvavo visos lietuvių partijos, įvairios<br />

draugijos ir nepartiniai. Šio suvažiavimo pagrindinis tikslas buvo savarankiškos<br />

lietuvių valstybės sukūrimas - <strong>Lietuvos</strong> atsiskyrimas nuo Rusijos.<br />

Minske, ruošiantis šiam suvažiavimui, buvo sukviestas visų gyvenančių<br />

mieste lietuvių susirinkimas. Jį organizavo filologas MIČIULIS (miręs) 4 ir<br />

veterinaras VEITAS (?), kur jis yra dabar, nežinau, nes nuo to laiko su juo<br />

ryšių nepalaikiau. Abu jie tada priklausė Santaros partijai, kuri savo pobūdžiu<br />

buvo artima tautininkams. Susirinkime Minsko lietuvių atstovais į Lietuvių<br />

seimą buvo išrinkti MISEVIČIUS, ALKEVIČIUS (miręs) ir dar kažkas<br />

trečias, tačiau kas, neprisimenu. Aš atstovu į Lietuvių seimą buvau išrinktas<br />

lietuvių, gyvenusių Kaidanove, tai buvo padaryta man nedalyvaujant.<br />

KLAUSIMAS: Kas tas MISEVIČIUS?<br />

ATSAKYMAS: MISEVIČIUI apie 65 metus. Minske ir vėlesniais metais<br />

mano santykiai su juo buvo labai geri. Apie 1925-1926 m. jis buvo <strong>Lietuvos</strong><br />

konsulas Hamburge. Smetonos režimo metais dirbo burmistru Jurbarke<br />

ir Plungėje. Vokiečių okupacijos pradžioje jis taip pat, atrodo, dirbo Plun-<br />

3 1917-1918 m. Peterburge veikusi katalikiškos pakraipos lietuvių kultūrinė-švietimo organizacija,<br />

kuri vėliau aktyviai rūpinosi lietuvių grįžimu į Lietuvą. Jai vadovavo kun. J.<br />

Vailokaitis, buvo leidžiamas savaitraštis „Vadas“.<br />

4 Pijus Mičiulis (1882-1923) - visuomenės veikėjas, literatas.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!