23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*96 Vysk. T.Matulionis <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 409<br />

1945 metų pabaigoje ar 1946 metų pradžioje kunigas Adolfas STA­<br />

ŠEVIČIUS, Krivonių parapijos klebonas, lankydamasis kurijoje, man<br />

papasakojo, kad jis buvo iškviestas pas ligonį į vieną Gegužinės parapijos,<br />

kuri ribojasi su jo parapija, kaimą. Aprūpinęs ligonį sakramentais, jis<br />

iš ligonio namuose susirinkusių Gegužinės parapijiečių sužinojo, kad tarp<br />

jų eina gandai, jog jų klebonas RUDŽIONIS palaiko ryšius su žaliaisiais<br />

ir netgi yra žaliųjų formuotės dalinio vadas. Taip pat kunigas STAŠEVI­<br />

ČIUS priminė, kad kun. RUDŽIONIO šeimininkė, kurios pavardės aš<br />

nežinau, verda samogoną.<br />

Sužinojęs apie tai, aš išsikviečiau kun. RUDŽIONĮ į kuriją tarnybos<br />

reikalais. Į kuriją kun. RUDŽIONIS pagal mano kvietimą atvyko tik<br />

praėjus daugiau nei mėnesiui. Tokį ilgą neatvykimą kun. RUDŽIONIS<br />

motyvavo tuo, kad jis buvo užsiėmęs parapijos reikalais, t. y., atrodo,<br />

lankė parapijiečius, ką klebonai daro kiekvienais metais.<br />

Kai aš kun. RUDŽIONIUI pareiškiau, kad negalima turėti ryšių su<br />

žaliaisiais ir ypač būti jų vadu, ką griežtai draudžia kanonų teisė, numatanti<br />

atitinkamas nuobaudas, kun. RUDŽIONIS visa tai kategoriškai<br />

paneigė, tik prisipažino, kad žalieji kartais jį aplanko, kad jis su jais išgeria,<br />

juos pavalgydina. Dėl kokių nors kitokių ryšių su žaliaisiais jis<br />

man neprisipažino ir [apie tai] nekalbėjo. Dėl tarnaitės, tai kun. RU­<br />

DŽIONIS pripažino, kad ji vieną kartą varė samogoną.<br />

Pabaigoje aš pareikalavau, kad RUDŽIONIS tarnaitę atleistų iš darbo,<br />

o pats nutrauktų bet kokius ryšius su žaliaisiais, be to, ketinau jį<br />

perkelti į kitą, mažesnę ir labiau nuo Gegužinės nutolusią parapiją ir tik<br />

greitas po to areštas sutrukdė tai padaryti. Ar aš tada sakiau kun. RU­<br />

DŽIONIUI apie savo ketinimą perkelti jį į kitą parapiją, neprisimenu.<br />

Atvykęs į kuriją tarnybos reikalais, kunigas STAŠEVIČIUS papasakojo<br />

man, kad naktį, kokiais metais ir mėnesį, neprisimenu, žalieji pažadino<br />

jį iš miego, pareikalavo eiti į bažnyčią išklausyti žaliųjų išpažinties.<br />

Kai jis atėjo į bažnyčią, pamatė, kad ten jo laukia kelios dešimtys<br />

ginkluotų žmonių. Naktį išklausęs išpažinčių, suteikė jiems Komuniją ir<br />

jie išėjo. Aš priminiau STAŠEVIČIUI, kad ateityje žaliesiems, jeigu jie<br />

kreipsis į jį, paaiškintų ir pareikalautų, jog išpažinties ateitų tuo laiku,<br />

kai bažnyčia būna atdara visiems maldininkams.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!