23.01.2023 Views

Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

Knygoje publikuojamos Lietuvos ypatingajame archyve esančios Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus, Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Vilniaus arkivyskupo Mečislovo Reinio baudžiamosios bylos. Publikacija pradedama istoriko Arūno Streikaus įvadiniu straipsniu "Represijos prieš vyskupus - sudėtinė sovietų valdžios antireliginės politikos Lietuvoje dalis", kuriame aptariamos aplinkybės, kuriomis represuoti minėti Lietuvos vyskupai, apžvelgiamas tolesnis jų likimas. Skelbiami trys priedai - V. Borisevičiaus ir M. Reinio dokumentai iš kitų šiame archyve saugomų bylų. Bylų medžiaga skelbiama originalo - rusų - kalba, greta publikuojamas lietuviškas vertimas. Minėti trys Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai 1946-1947 m. buvo suimti, apkaltinti antisovietine veikla (pagalba ginkluotam pogrindžiui, agitacija), bendradarbiavimu su vokiečiais 1941-1944 m. ir kt. Po tardymų Vilniaus saugume V. Borisevičių teisė LSSR MVD karo tribunolas, jo nuosprendžiu vyskupas buvo sušaudytas. T. Matulionio ir M. Reinio bylos buvo pasiųstos Ypatingajam pasitarimui prie SSRS valstybės saugumo ministro. Jo nutarimais jie buvo įkalinti Vladimiro kalėjime (pirmasis 7, antrasis - 8 metams). Bylų medžiaga atspindi sovietinio saugumo darbo rutiną bei metodus, vyskupų asmeninę poziciją ir bažnytinę politiką vokiečių okupacijos ir pokario metais.

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

*47 Arkivysk. M.Reinys <strong>sovietiniame</strong> <strong>teisme</strong> 667<br />

KLAUSIMAS: Kodėl Jūs, žinodami, kad <strong>Lietuvos</strong> TRS mokyklose religijos<br />

mokymas uždraustas įstatymo ir kad Raudonojoje armijoje nėra kapelionų,<br />

bandėte tai atkurti ir tuo tikslu kreipėtės į Tarybų valdžios organus<br />

dėl leidimo dėstyti religiją mokyklose ir kapelionų paskyrimo lietuviškuose<br />

Raudonosios armijos daliniuose?<br />

ATSAKYMAS: Iš Raudonosios armijos kareivių ir karininkų pasakojimų<br />

susidarė įspūdis, kad Tarybinės vyriausybės požiūris į religiją iš esmės pasikeitė.<br />

Todėl mes ir pabandėme gauti <strong>Lietuvos</strong> TSR vyriausybės leidimą<br />

dėstyti religiją mokyklose ir paskirti kapelionus lietuviškuose Raudonosios<br />

armijos daliniuose.<br />

KLAUSIMAS: Kiek laiko vyko vyskupų pasitarimas Ukmergėje?<br />

ATSAKYMAS: Pasitarimas truko ne ilgiau kaip parą, nes Ukmergės karo<br />

komendantas pasiūlė mums nutraukti pasitarimą ir išvykti iš Ukmergės;<br />

tatai mes ir padarėme.<br />

KLAUSIMAS: Kodėl Jūs neprašėte leidimo rengti šį pasitarimą?<br />

ATSAKYMAS: Todėl, kad mes visiškai nežinojome, jog rengti tokį pasitarimą<br />

reikalingas leidimas, nes anksčiau iš mūsų niekas jokių leidimų rengti<br />

vyskupų konferencijas, pasitarimus nereikalaudavo.<br />

KLAUSIMAS: Kaip praktiškai Jūs vykdėte minėto vyskupų pasitarimo<br />

nutarimus?<br />

ATSAKYMAS: Mes kartu su metropolitu JALBŽYKOVSKIU raštu kreipėmės<br />

į <strong>Lietuvos</strong> TSR vyriausybę, prašydami leisti dėstyti religiją mokyklose<br />

ir paskirti kapelionus lietuviškuose Raudonosios armijos daliniuose,<br />

tačiau negavome jokio atsakymo.<br />

KLAUSIMAS: Ar negavę leidimo mokyti religijos mokyklose Jūs auklėjote<br />

jaunimą religine dvasia, jei taip, tai kokiu būdu?<br />

ATSAKYMAS: Jaunimo auklėjimas religine dvasia vyko bažnyčiose apeigų<br />

metu, sakant pamokslus ir dėstant tikėjimo tiesas. Kaip paaiškėjo vyskupų<br />

pasitarime su <strong>Lietuvos</strong> TSR vyriausybės atstovais, vykusiame

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!